Prieš jus keturios Romos legionierių padėtys mūšyje.
1. I-ojo amžiaus pradžios sunkiai ginkluotas legionierius.
1. I-ojo amžiaus pradžios sunkiai ginkluotas legionierius.
Prieš
puldamas priešininką kalaviju jis mesdavo ietį (pillum). Buvo
tikimąsi, kad iečių kruša sutrikdys priešą, tad netrukus
užgriūsianti kalavijų ataka bus kur kas efektyvesnė. Kiekvienas
legionierius buvo mokomas pasirinkti vieną konkretų priešą, kurį
ir stengėsi įveikti.
Antrasis
paveiksliukas vaizduoja lengvai ginkluotą legionierių. Ovalus jo
skydas kur kas manevringesnis lyginant su tradiciniu scutum, o lengva
ietis suteikia galimybę kovoti linijos priekyje ar mesti ją virš savo kovos draugų galvų (kaip tai pavaizduota
Mainco principijos reljefe). Iečių kautynėse šie legionieriai
vaidino itin svarbų vaidmenį.
3. Čia
pavaizduotas į mūšį be šarvų einantis legionierius. Cezaris,
Tacitas ir Dionas Kasijus mini, kad sunkieji pėstininkai kartais
nusimesdavo šarvus, kad padidintų savo greitį bei manevringumą.
4. Šioje
iliustracijoje vaizduojamas kiek palinkęs Augusto laikų
legionierius. Kai kurie istorikai tvirtina, kad tai buvo standartinė
kovos pozicija, tačiau atsiranda manančių priešingai: tokia
stovėsena nebuvo praktiška, kadangi ji silpnino gynybą, labai
apsunkindavo kairę ranką, atidengdavo nugarą ir pečius. Visgi
tenka pripažinti ir tai, kad karys, norėdamas užsidengti nuo
priešo, galėjo stoti ir į tokią padėtį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą