Romos legionierių kovos pozicijos

Prieš jus keturios Romos legionierių padėtys mūšyje.
1. I-ojo amžiaus pradžios sunkiai ginkluotas legionierius.

Prieš puldamas priešininką kalaviju jis mesdavo ietį (pillum). Buvo tikimąsi, kad iečių kruša sutrikdys priešą, tad netrukus užgriūsianti kalavijų ataka bus kur kas efektyvesnė. Kiekvienas legionierius buvo mokomas pasirinkti vieną konkretų priešą, kurį ir stengėsi įveikti.

2 ir 3. Du kovos technikos variantai, kuriuos naudojo expediti - be šarvų kovoję kariai.

Antrasis paveiksliukas vaizduoja lengvai ginkluotą legionierių. Ovalus jo skydas kur kas manevringesnis lyginant su tradiciniu scutum, o lengva ietis suteikia galimybę kovoti linijos priekyje ar mesti ją virš savo kovos draugų galvų (kaip tai pavaizduota Mainco principijos reljefe). Iečių kautynėse šie legionieriai vaidino itin svarbų vaidmenį.

3. Čia pavaizduotas į mūšį be šarvų einantis legionierius. Cezaris, Tacitas ir Dionas Kasijus mini, kad sunkieji pėstininkai kartais nusimesdavo šarvus, kad padidintų savo greitį bei manevringumą.

4. Šioje iliustracijoje vaizduojamas kiek palinkęs Augusto laikų legionierius. Kai kurie istorikai tvirtina, kad tai buvo standartinė kovos pozicija, tačiau atsiranda manančių priešingai: tokia stovėsena nebuvo praktiška, kadangi ji silpnino gynybą, labai apsunkindavo kairę ranką, atidengdavo nugarą ir pečius. Visgi tenka pripažinti ir tai, kad karys, norėdamas užsidengti nuo priešo, galėjo stoti ir į tokią padėtį.