Vikingų ir musulmonų
tarpusavio bendravimas – tai dar viena nepaprasta istorijos
įdomybė.
Tiek arabų, tiek ir
vikingų atsiradimas Europos istorijos kontekste smarkiai paveikė
žemyno tautų vystymąsi. Išeiviai iš Skandinavijos plėtė savo
įtakos sferą karu ir prekyba. Vikingai karts nuo karto atvykdavo į
musulmoniškus kraštus ir arabiškuose šaltiniuose apie juos išlikę
nemažai faktų.
X a. šiuolaikinės
Danijos teritorijoje lankėsi žydų kilmės arabų keliautojas
Ibrâhîmas ibn Ya`qûb
al-Tartushis. Jis rašė, kad dauguma Hedebio miesto gyventojų yra
pagonys, krikščionių mažuma. Savo dievų garbei „jie rengia
šventes ir puotauja. Tas, kuris atnašauja auką – jautį, avį,
ožką arba kiaulę, pakabina skerdieną ant stulpų prieš savo
namą, kad visi žinotų – jis pamalonino dievybę“. Keliautojo
teigimu, „miestas stokoja prabangos ir atrodo skurdžiai“. Jis
dar pažymi barbarišką paprotį išmesti naujagimius į jūrą, bet
labiausiai jį pašiurpinęs dalykas – vikingų dainos, kurios
primena laukinių žvėrių riaumojimą.
Al-Tartushio
kelionių laikotarpiu musulmonai gana intensyviai kontaktavo su
vikingais. Tai liudija ir šiauriečių runų užrašai. Daug runų
akmenų Švedijos teritorijoje „pasakoja“ apie švedų žygius ir
keliones į rytus, vadinamąjį Serklandą („saracėnų šalį“).
Sagoje apie Ingvarą Keliautoją rašoma, kad jis vadovavo dideliam
būriui žygyje į Serklandą, kur ir mirė.
Skandinavijos
teritorijoje rasta daugybė IX ir X a. arabiškų monetų, o vikingų
kapavietėse – arabiškų ir persiškų sidabrinių daiktų. Arabų
istorikai ir geografai rašė apie prekybinius sandėrius su
šiauriečiais. Švedijos miestas Birka buvo didžiausias IX ir X a.
vikingų prekybos centras, kuris jungė Skandinaviją su Arabų
kalifatu.
Visgi labiausiai vikingai
garsėjo kaip kariai. Jie neretai užpuldavo musulmonų žemes
Ispanijoje ir Šiaurės Afrikoje, bet visada sulaukdavo aršaus
pasipriešinimo.
Pirmą kartą norvegai
pamėgino išsilaipinti Ispanijos pakrantėje 844 m. Jiems nepavyko,
bet Lisabona ir Sevilija buvo išplėštos. Vyrus žudė, moteris
išsivedė su savimi. Arabai apšaudė vikingų laivus indais su
degančia nafta ir nuskandino 30 laivų. Likę gyvi norvegai išmainė
belaisvius į maistą, drabužius ir teisę netrukdomai plaukti, tad
arabų valdomos teritorijos buvo paliktos ramybėje dar 15 metų.
Kitą antpuolį prieš
Ispaniją surengė Bjornas Geležinis šonas 859 m. Jo laivynas, kurį
sudarė 62 laivai, kirto Gibraltaro sąsiaurį, vikingai apiplėšė
Alchesiraso mečetę, o Maroke pasigrobė nemažai vergų.
Ir tai tik keletas faktų
iš neramaus Europos istorijos laikotarpio.
