Kaip vikingai bendravo su arabais

Vikingų ir musulmonų tarpusavio bendravimas – tai dar viena nepaprasta istorijos įdomybė. 

Tiek arabų, tiek ir vikingų atsiradimas Europos istorijos kontekste smarkiai paveikė žemyno tautų vystymąsi. Išeiviai iš Skandinavijos plėtė savo įtakos sferą karu ir prekyba. Vikingai karts nuo karto atvykdavo į musulmoniškus kraštus ir arabiškuose šaltiniuose apie juos išlikę nemažai faktų.

X a. šiuolaikinės Danijos teritorijoje lankėsi žydų kilmės arabų keliautojas Ibrâhîmas ibn Ya`qûb al-Tartushis. Jis rašė, kad dauguma Hedebio miesto gyventojų yra pagonys, krikščionių mažuma. Savo dievų garbei „jie rengia šventes ir puotauja. Tas, kuris atnašauja auką – jautį, avį, ožką arba kiaulę, pakabina skerdieną ant stulpų prieš savo namą, kad visi žinotų – jis pamalonino dievybę“. Keliautojo teigimu, „miestas stokoja prabangos ir atrodo skurdžiai“. Jis dar pažymi barbarišką paprotį išmesti naujagimius į jūrą, bet labiausiai jį pašiurpinęs dalykas – vikingų dainos, kurios primena laukinių žvėrių riaumojimą.

Al-Tartushio kelionių laikotarpiu musulmonai gana intensyviai kontaktavo su vikingais. Tai liudija ir šiauriečių runų užrašai. Daug runų akmenų Švedijos teritorijoje „pasakoja“ apie švedų žygius ir keliones į rytus, vadinamąjį Serklandą („saracėnų šalį“). Sagoje apie Ingvarą Keliautoją rašoma, kad jis vadovavo dideliam būriui žygyje į Serklandą, kur ir mirė.

Skandinavijos teritorijoje rasta daugybė IX ir X a. arabiškų monetų, o vikingų kapavietėse – arabiškų ir persiškų sidabrinių daiktų. Arabų istorikai ir geografai rašė apie prekybinius sandėrius su šiauriečiais. Švedijos miestas Birka buvo didžiausias IX ir X a. vikingų prekybos centras, kuris jungė Skandinaviją su Arabų kalifatu.

Visgi labiausiai vikingai garsėjo kaip kariai. Jie neretai užpuldavo musulmonų žemes Ispanijoje ir Šiaurės Afrikoje, bet visada sulaukdavo aršaus pasipriešinimo.

Pirmą kartą norvegai pamėgino išsilaipinti Ispanijos pakrantėje 844 m. Jiems nepavyko, bet Lisabona ir Sevilija buvo išplėštos. Vyrus žudė, moteris išsivedė su savimi. Arabai apšaudė vikingų laivus indais su degančia nafta ir nuskandino 30 laivų. Likę gyvi norvegai išmainė belaisvius į maistą, drabužius ir teisę netrukdomai plaukti, tad arabų valdomos teritorijos buvo paliktos ramybėje dar 15 metų.

Kitą antpuolį prieš Ispaniją surengė Bjornas Geležinis šonas 859 m. Jo laivynas, kurį sudarė 62 laivai, kirto Gibraltaro sąsiaurį, vikingai apiplėšė Alchesiraso mečetę, o Maroke pasigrobė nemažai vergų.

Ir tai tik keletas faktų iš neramaus Europos istorijos laikotarpio.