2016 m. vasario 19 d., penktadienis

Kaip klastotojas Leo Taxilis Bažnyčią apgaudinėjo

1854 m. Marselyje gimęs „didysis apgavikas“ Leo Taxilis nepaisant to, kad buvo auklėjamas jėzuitų vienuolyne, nuo vaikystės garsėjo išmone bei klastotėmis.

Paaugęs Taxilis ėmė rašyti prieš religiją nukreiptus pamfletus. 1879 m. jis išleido knygą „Šventasis sūkurys“, kurioje pasakojo apie „visų laikų Šventojo Sosto piktadarybes“. Po to pasirodė serija kitų Bažnyčią keikiančių kūrinių. Katalikų dvasininkai nekentė Taxilio, tačiau staiga jis prisipažino, kad nuoširdžiai gailisi. Falsifikatorius viešai išsižadėjo savo antireliginių darbų ir vėl buvo priimtas po Bažnyčios sparnu.


Antireliginiai Taxilio pamfletai

Maža to, Taxilis tapo fanatišku tikėjimo aktyvistu. Tais laikais Bažnyčia aktyviai kovojo prieš masonus, tad Taxilis pasišovė tapti tos kovos vėliavnešiu. Savo knygose „Šėtonas XIX a.“ ir „Antikristas, arba frankmasonų kilmė“ jis kaltino masonus nelabojo garbinimu, neįtikėtinais ištvirkavimais, žmogžudystėmis bei siekiu užvaldyti pasaulį. Pagrindiniu Taxilio informacijos šaltiniu buvo kažkokia Diana Vaughan - atgailaujanti masonų ložės žynė.


Diana Vaughan (apie 1897 m.)

Antimasoniška Taxilio publicistika katalikų gretose buvo sutikta audringai. Taxilį priėmė pats Popiežius, kuris palaimino jį tolimesniai kovai prieš masonus. Tačiau atsirado ir abejojančių Taxilio bei jo šaltinių patikimumu. 1897 m. balandžio mėnesį didysis kovotojas prieš masonų sąmokslą pažadėjo pristatyti Diana Vaughan spaudos konferencijoje. 

 
Antimasoniški Taxilio kūriniai

Į konferenciją susirinko daugybė susidomėjusių žiūrovų, spaudos atstovų. Tačiau išėjęs Taxilis staiga pareiškė, kad... dvylika metų jo tarnystės Bažnyčiai buvo linksmas pokštas, kad Diana Vaughan - paprasta mašinininkė, kad visi antimasoniški jo tekstai yra laužti iš piršto, o pats jis visus šiuos metus buvo sąmoningas ateistas.


Didysis falsifikatorius Leo Taxilis

Kilo didžiulis skandalas. Katalikų bažnyčios reputaciją rimtai nukentėjo, o Taxilis vėl pradėjo užsiimti antireligine propaganda, už kurią vėliau ypač vertintas komunistų.

Beje, antimasoniški Taxilio kūriniai neretai cituojami ir šiandien, visiškai nesuvokiant arba nežinant, kad pats autorius įvardino gryniausia nesąmone. 


Leo Taxilio karikatūra