1890 m.
amerikietis Williamas Painteris jau buvo užpatentavęs apie 80
išradimų, tik nė vienas jų nebuvo paklausus. Pasvarstęs
Painteris nusprendė, kad komerciniu požiūriu patys sėkmingiausi
galėtų būti „vienkartiniai“ išradimai: nedidelė kaina vers
žmones pirkti produktą vėl ir vėl.
Tuo metu
itin populiarūs buvo gazuoti gėrimai, kuriuos pardavinėdavo
vaistinėse ir baruose išsinešimui. Daugelis pirkėjų pageidavo
įsigyti gamintojo jau išpilstytą į tarą vandenį, tačiau tų
laikų technologijos neleido sandariai, patogiai ir pigiai užkimšti
stiklinius butelius. Tais laikais populiarūs keraminiai kamščiai
negalėjo tinkamai sulaikyti angliarūgštės spaudimo, tad gėrimai
greit prarasdavo skonio ypatumus. O metaliniai kamščiai,
sąveikaudami su rūgščiu butelių turiniu, rūdijo, paversdami
gėrimą nuodingu birzgalu.
Šiuolaikinio kamštelio išradėjas Williamas Painteris (1838 - 1906 m.)
Būtent į
tai Painteris ir atkreipė dėmesį. Skirtingai nuo kitų technologų,
bandančių įstatyti kamšti į butelį, jis pasiūlė „išorinį“
sprendimą. 24 metalinio kamščio dantukai savotiškai apkabindavo
butelio kaklelį, o plonas apsauginis nemetalinis sluoksnis viduje
patikimai saugojo metalą nuo sąlyčio su skysčiu. Savo išradimą
Painteris taip ir pavadino - Crown cap, tai yra, „karūnuota
kepurėle“ .
„Karūnėlės“
buvo pigios gaminti, vienkartinės ir visiškai atitiko Painterio
lūkesčius. 1890 metais jis pateikė paraišką patentui, o 1892 m.
pagaliau jį gavo.
Williamo Painterio patentas
Per keletą
metų Painteris sugebėjo įtikinti butelių gamintojus leisti
butelius su kaklelio pastorinimu, už kurio galėtų kabintis
„karūnėlės“ dantukai. 1898 m. išrastas specialus aparatas,
kurio pagalba patyręs darbuotojas galėjo užkimšti 24 butelius per
minutę.
Painterio įkurta kompanija „Crown Cork & Seal Co.“, nors ir pakeitė pavadinimą, po senovei gamina kamštelius buteliams.
Williamo Painterio įkurta gamykla
O pačios
„karūnėlės“ ne tik puikiai pateisina savo paskirtį, bet ir
tapo kolekcionavimų objektų.
