2016 m. vasario 27 d., šeštadienis

II a. šukos ir runų užrašas

Vienas seniausių runų užrašų aptiktas Danijos Fiuno salos pelkėse. Tai II a. elnio kaulo šukos, ant kurių ankstyvuoju runų raidynu išbraižytas žodis HARJA.

Nors senąja germanų kalba HARJA (arba harija) reiškia karį arba karą, visai gali būti, kad tai tiesiog vyriškos lyties šukų savininko vardas, kuriam giminingi tokie šiaurės germanų tarpe sutinkami vardai, kaip Héri, bei sudėtiniai: Herálfur, Herleifur, Hergeir... Beje, įdomus harja sąskambis su lietuvišku žodžiu „karas“, bet tai, ko gero, paaiškinama bendra indoeuropietiška kalbų kilme. 

 
Tiesa, būta minčių, kad užrašas ant šukų gali sietis su germaniška plaukus reiškiančia šaknimi (angl. hair, senovės saksų ir skandinavų har, frankų *harja, nors ši versija dabartinių runologijos specialistų, berods, atmetama. 


Na, o kaulinės šukos jau pats savaime įdomus egzempliorius įrodantis, kad II a. Šiaurės Europoje žmonės taip pat buvo nieko prieš pasigražinti. Šukos patrauklaus dizaino, glotniai nušlifuotos. Matosi, kad jas pagamino nagingas to meto amatininkas. Tačiau užrašas tikriausiai išbraižytas vėliau ir ne tokia įgudusia ranka, tačiau žmogaus, kuris, neabejotinai, buvo susipažinęs su runomis. 


Dar apie runas "Istorijos įdomybėse" skaitykite čia