Priešingai
paplitusiai nuomonei, giljotina išrasta ne Prancūzijoje. Ir sukūrė
ją visiškai ne daktaras Josephas Guillotinas, kaip mano daugelis.
Tikėtina, kad, kaip ir daugybė kitų žymių išradimų, giljotina
– kolektyvinės kūrybos vaisius.
Josepho Ignace Guillotino (1736 - 1814 m.) biustas Versalio rūmuose. Giljotinos išradimas neretai klaidingai priskiriamas būtent jam, tačiau tai nėra tiesa.
Įvairiose
Europos šalyse kažkas panašaus į giljotinas naudota dar XIII a.
Pavyzdžiui, Italijoje galvų kirtimo įtaisas vadintas „manaja“.
1268 m. manajos pagalba Neapolyje buvo nukirsdintas Konradas iš
Švabijos - paskutinysis Hohenštaufenų dinastijos atstovas.
Vėliau
panašus įtaisas atsirado Škotijoje, kur vadintas gana poetiškai -
„mergina“. Na, o Prancūzijoje? Čia galvas kirsdavo po senovei,
tai yra, kalaviju (ši bausmė buvo skiriama tik aristokratams). Be
galvų kirtimo dar praktikuotas korimas, sulaužymas ant rato ir
sudeginimas.
Ankstyvoji giljotinavimo mašina Halifakse, Anglijoje
Pasikėsinimas
į karalių baustas ketvirčiavimu. 1610 m. tokios egzekucijos
sulaukė Francois Ravaillacas, o 1757 m. - Robertas Francois
Damiensas. Ketvirčiavimas Prancūzijoje vyko taip: iš pradžių
nelaimingajam ugnyje sudegindavo dešinę ranką. Paskiau
įkaitintomis žnyplėmis plėšydavo raumenis, pildami ant žaizdų
išlydyto švino, sieros ir aliejaus mišinį. Po to kūną
suplėšydavo pririšę prie keturių žirgų, o tai, kas liko -
sudegindavo. Beje, ne visuomet sklandžiai vyko ir gana „humaniškas“
galvos kirtimas. Jei kalavijas būdavo pakankamai atšipęs ar
budelis stokojo įgūdžių, vienu kirčiu nukirst galvos
nepavykdavo. Sutinkamas aprašymas apie vieną nelaimingąjį, kuriam
budelis sugebėjo nušnioti galvą tik po 26 bandymų! Na, o dabar
atėjo laikas pakalbėti ir apie pačią giljotiną.
Karaliaus Henriko IV žudiko Josepho Ravaillaco ketvirčiavimas 1610 m.
Daktaras
Jospehas Guillotinas buvo anatomijos profesorius, Robespierre bei
Marato bičiulis, aktyvus Didžiosios prancūzų revoliucijos
dalyvis. Jo pasiūlymas pasirinkti giljotiną kaip vienintelį
egzekucijos instrumentą, nepriklausomai nuo įvykdyto nusikaltimo
bei nusikaltėlio asmenybės, buvo sąlygotas gana humanistinių
paskatų. Nenuostabu! Lyginant su tokiais baisiais mirties bausmės
vykdymo būdais, kaip sulaužymas ant rato, ketvirčiavimas ar galvos
pjovimas pjūklu (būta ir tokių dalykų!), giljotinavimas buvo
laikomas gana neskausminga mirtimi! „Kirsdinamasis tepajus lengvo
vėjelio dvelksmą virš kaklo. Ji (giljotina) nukirs jums galvą
taip greitai, kad net nepajusit!“ - tokiais žodžiais Guillotinas
tikino Steigiamąjį susirinkimą pristatydamas savo įtaisą.
Daktaro siūlymas priimtas iš trečio karto. Tačiau, kaip žinia,
gerais norais kelias į pragarą grįstas.
Teisingo giljotinavimo instrukcijos
Jei galvos
kirtimas „senuoju metodu“ reikalavo budelio įgūdžių,
giljotinavimas vykdytas konvejerio principu. Pirmoji „bandomoji“
bausmė giljotinuojant įvykdyta 1792 m. balandžio 25 d. Tuomet už
plėšimą nukirsdintas kažkoks Žakas Nikola Pelitje. Na, o po to
prasidėjo „revoliucinis teroras“ ir giljotinos dirbo be
nesustodamos. Būdavo, kad vienu metu galvas prarasdavo 60 žmonių.
Atsirado pervežamos giljotinos.
Galvos nukirtimas Robespierre 1794 m. To meto piešinio fragmentas
Šiandiena
sunku pasakyti, kiek žmonių giljotinuota tais laikais. Tam, kad
prarasti galvą dažnai užtekdavo menkiausios priežasties ar tik
įtarimo. Guillotino išgirto įtaiso veiklos principus savo kailiu teko
patirtį ir Didžiosios revoliucijos lyderiams: Dantonui ir
Robespierre. Guillotino frazė: „Ji taip greitai nukirs galvą, kad
net nepajusite“ virto baisia pranašyste.
Galvos nukirtimas Marijai Antuanetei, 1793 m.
Beje, pats
Guillotinas, nepaisant to, kad jo vardu pavadintas velniškas
įtaisas, iš esmės buvo mirties bausmės priešininkas ir į
egzekucijas žvelgė kaip į laikiną, revoliucinių periodu
neišvengiamą priemonę. Giljotinavimas Prancūzijoje panaikintas
tik 1981 metais, kartu su mirties bausmės panaikinimu. Paskutinis,
kurio kaklą palietė giljotinos ašmenys buvo iš Tuniso kilęs
Hamida Djandoubis - 1977 m. nukirsdintas žmogžudys. Beje, giljotina
naudota ne tik Prancūzijoje.
Giljotinavimas prancūzų kolonijoje Senegale. XX a. pradžios foto.
Iki 1870 m.
ji buvo žinoma Italijoje, vieną kartą mirties bausmė
giljotinuojant įvykdyta ir Švedijoje (1910 m.).
Tikrąjį
renesansą giljotina išgyveno Trečiajame Reiche, kuriame per visą
laiką tokių būdu nukirsdinta, kaip yra manoma, keliasdešimt
tūkstančių žmonių. Formaliai giljuotinuojama buvo už sunkius
kriminalinius nusikaltimus, tačiau nacistinėje Vokietijoje riba
tarp politinių ir kriminalinių nusikaltimų buvo nutrinta. Įdomu
tai, kad po hitlerinio režimo žlugimo giljuotinuojama buvo ir
komunistinėje Rytų Vokietijoje, ir tik 1966 m. galvos kirtimas čia
pakeistas sušaudymu.
Vokiškoji giljotina
**
Skaitykite dar mūsų tinklaraštyje:
Ašmenys, kurie sulygino turtuolius ir vargšus...
**
Skaitykite dar mūsų tinklaraštyje:
Ašmenys, kurie sulygino turtuolius ir vargšus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą