Giljotina!

Priešingai paplitusiai nuomonei, giljotina išrasta ne Prancūzijoje. Ir sukūrė ją visiškai ne daktaras Josephas Guillotinas, kaip mano daugelis. Tikėtina, kad, kaip ir daugybė kitų žymių išradimų, giljotina – kolektyvinės kūrybos vaisius. 

Josepho Ignace Guillotino (1736 - 1814 m.) biustas Versalio rūmuose. Giljotinos išradimas neretai klaidingai priskiriamas būtent jam, tačiau tai nėra tiesa. 

Įvairiose Europos šalyse kažkas panašaus į giljotinas naudota dar XIII a. Pavyzdžiui, Italijoje galvų kirtimo įtaisas vadintas „manaja“. 1268 m. manajos pagalba Neapolyje buvo nukirsdintas Konradas iš Švabijos - paskutinysis Hohenštaufenų dinastijos atstovas.

Vėliau panašus įtaisas atsirado Škotijoje, kur vadintas gana poetiškai - „mergina“. Na, o Prancūzijoje? Čia galvas kirsdavo po senovei, tai yra, kalaviju (ši bausmė buvo skiriama tik aristokratams). Be galvų kirtimo dar praktikuotas korimas, sulaužymas ant rato ir sudeginimas. 

Ankstyvoji giljotinavimo mašina Halifakse, Anglijoje

Pasikėsinimas į karalių baustas ketvirčiavimu. 1610 m. tokios egzekucijos sulaukė Francois Ravaillacas, o 1757 m. - Robertas Francois Damiensas. Ketvirčiavimas Prancūzijoje vyko taip: iš pradžių nelaimingajam ugnyje sudegindavo dešinę ranką. Paskiau įkaitintomis žnyplėmis plėšydavo raumenis, pildami ant žaizdų išlydyto švino, sieros ir aliejaus mišinį. Po to kūną suplėšydavo pririšę prie keturių žirgų, o tai, kas liko - sudegindavo. Beje, ne visuomet sklandžiai vyko ir gana „humaniškas“ galvos kirtimas. Jei kalavijas būdavo pakankamai atšipęs ar budelis stokojo įgūdžių, vienu kirčiu nukirst galvos nepavykdavo. Sutinkamas aprašymas apie vieną nelaimingąjį, kuriam budelis sugebėjo nušnioti galvą tik po 26 bandymų! Na, o dabar atėjo laikas pakalbėti ir apie pačią giljotiną.

Karaliaus Henriko IV žudiko Josepho Ravaillaco ketvirčiavimas 1610 m. 

Daktaras Jospehas Guillotinas buvo anatomijos profesorius, Robespierre bei Marato bičiulis, aktyvus Didžiosios prancūzų revoliucijos dalyvis. Jo pasiūlymas pasirinkti giljotiną kaip vienintelį egzekucijos instrumentą, nepriklausomai nuo įvykdyto nusikaltimo bei nusikaltėlio asmenybės, buvo sąlygotas gana humanistinių paskatų. Nenuostabu! Lyginant su tokiais baisiais mirties bausmės vykdymo būdais, kaip sulaužymas ant rato, ketvirčiavimas ar galvos pjovimas pjūklu (būta ir tokių dalykų!), giljotinavimas buvo laikomas gana neskausminga mirtimi! „Kirsdinamasis tepajus lengvo vėjelio dvelksmą virš kaklo. Ji (giljotina) nukirs jums galvą taip greitai, kad net nepajusit!“ - tokiais žodžiais Guillotinas tikino Steigiamąjį susirinkimą pristatydamas savo įtaisą. Daktaro siūlymas priimtas iš trečio karto. Tačiau, kaip žinia, gerais norais kelias į pragarą grįstas.

Teisingo giljotinavimo instrukcijos

Jei galvos kirtimas „senuoju metodu“ reikalavo budelio įgūdžių, giljotinavimas vykdytas konvejerio principu. Pirmoji „bandomoji“ bausmė giljotinuojant įvykdyta 1792 m. balandžio 25 d. Tuomet už plėšimą nukirsdintas kažkoks Žakas Nikola Pelitje. Na, o po to prasidėjo „revoliucinis teroras“ ir giljotinos dirbo be nesustodamos. Būdavo, kad vienu metu galvas prarasdavo 60 žmonių. Atsirado pervežamos giljotinos.

Galvos nukirtimas Robespierre 1794 m. To meto piešinio fragmentas

Šiandiena sunku pasakyti, kiek žmonių giljotinuota tais laikais. Tam, kad prarasti galvą dažnai užtekdavo menkiausios priežasties ar tik įtarimo. Guillotino išgirto įtaiso veiklos principus savo kailiu teko patirtį ir Didžiosios revoliucijos lyderiams: Dantonui ir Robespierre. Guillotino frazė: „Ji taip greitai nukirs galvą, kad net nepajusite“ virto baisia pranašyste.

Galvos nukirtimas Marijai Antuanetei, 1793 m.

Beje, pats Guillotinas, nepaisant to, kad jo vardu pavadintas velniškas įtaisas, iš esmės buvo mirties bausmės priešininkas ir į egzekucijas žvelgė kaip į laikiną, revoliucinių periodu neišvengiamą priemonę. Giljotinavimas Prancūzijoje panaikintas tik 1981 metais, kartu su mirties bausmės panaikinimu. Paskutinis, kurio kaklą palietė giljotinos ašmenys buvo iš Tuniso kilęs Hamida Djandoubis - 1977 m. nukirsdintas žmogžudys. Beje, giljotina naudota ne tik Prancūzijoje.

Giljotinavimas prancūzų kolonijoje Senegale. XX a. pradžios foto.

Iki 1870 m. ji buvo žinoma Italijoje, vieną kartą mirties bausmė giljotinuojant įvykdyta ir Švedijoje (1910 m.).

Tikrąjį renesansą giljotina išgyveno Trečiajame Reiche, kuriame per visą laiką tokių būdu nukirsdinta, kaip yra manoma, keliasdešimt tūkstančių žmonių. Formaliai giljuotinuojama buvo už sunkius kriminalinius nusikaltimus, tačiau nacistinėje Vokietijoje riba tarp politinių ir kriminalinių nusikaltimų buvo nutrinta. Įdomu tai, kad po hitlerinio režimo žlugimo giljuotinuojama buvo ir komunistinėje Rytų Vokietijoje, ir tik 1966 m. galvos kirtimas čia pakeistas sušaudymu.

Vokiškoji giljotina 

**
Skaitykite dar mūsų tinklaraštyje:
Ašmenys, kurie sulygino turtuolius ir vargšus...