2016 m. vasario 26 d., penktadienis

Čečėnų zikras

Zikr arba dhikr, verčiant iš arabų kalbos, reiškia (Alacho) minėjimą, daugybę kartų kartojamą maldos formulę. Kaukazo musulmonų tarpe zikru pradėtas vadinti religinis šokis, kuriame taip pat daug kartų būdavo minimas Alachas. 

Rusiškuose šaltiniuose teigiama, kad Kaukazo karo (1829 - 1864 m.) tarp rusų ir čečėnų metu pastarieji, kai atsidurdavo beviltiškoje padėtyje, pradėdavo šokti zikrą. Šlovindami Alachą jie puldavo į savotišką transą prieš lemiamą kovą ir taip paruošdavo save mirčiai. Zikras galėjo tęstis ne vieną valandą.


Kai čečėnai pradėdavo zikrą, rusai žinojo, kad kova bus žūtbūtinė. Manoma, kad pirmasis zikro – šokio ratu tradiciją išpopuliarino čečėnų šeichas, XIX a. gyvenęs Kunta Hadžis. Dabar zikras atliekamas daugiausia laidotuvių metu. 


Beje, kai kuriais atvejais zikrą galėjo giedoti ir moterys. Štai, pavyzdžiui, toks atlikimas prieš rusų kareivius (žiūrėti čia)