2016 m. sausio 6 d., trečiadienis

Suomių patarlės ir priežodžiai apie rusus

Visame pasaulyje žmonės kuria patarles apie kaimynystėje gyvenančias tautas. Dažniausiai jose išjuokiamos kaimynų būdo ypatybės, todėl geranoriškomis jas pavadinti gana sudėtinga. Galima prisiminti rusų kuriamus anekdotus apie čiukčius ar pusiau įžeidžiamą apibendrinimą „čuchna“, kuriuo buvo įvardijamos rusų kaimynystėje gyvenančios finougrų tautos.

Tačiau suomiai skoloje nelieka, tad jų kalboje yra begalės patarlių bei priežodžių, kuriuose sutinkama pravardė ryssä - kažkada absoliučiai neutralus, tačiau ilgainiui niekinamu virtęs ruso apibūdinimas.

Prieš kelis šimtus metų žodis ryssä nebuvo įžeidžiamas. Šio žodžio etimologija turi švediškas šaknis: suomių ryssä kildinamas iš švedų ryska. Štai taip, pavyzdžiui, suomiai versdavo oficialų Rusijos caro titulą: Kejsari ja Itzewaldias yli koko Ryssänmaan — „Visos rusų žemės valdovas ir imperatorius“. Čia Rusija vadinama Ryssänmaa, tad dažnai suomių folklore aptinkamą žodį ryssä ne visuomet galima laikyti paniekinamu.

Iki pat XX a. Rusijos - Švedijos pasienio Mantyharju gyvenvietės valstiečiai sakydavo „menee Ruotsin puolelle marjaan“, arba „menee Ryssän puolelle marjaan“, tai yra, „eiti uogauti švedų / rusų pusėn“. Būtent šiame kontekste žodis Ryssä įgauna toponiminę prasmę.

Žemiau pateikiame su Rusija bei rusais susijusius suomių priežodžius ir patarlės:

1. Statyti kaip Isakijaus soborą (Rakentaa kuin Iisakin kirkkoa) — šią patarlę ypač mėgo rytų suomiai kalbėdami apie kažką neįmanomo, tačiau reikalaujančio didžiulių pastangų. Patarlės šaknys siekia XIX a. ir primena ištisus keturis dešimtmečius (1818 - 1858 m.) trukusią Isakijaus soboro statybą Peterburge.

2. Sibiras išmokys (Siperia opettaa). Ši frazė irgi kyla iš tų laikų, kai Suomija buvo Rusijos imperijos dalis. Į Sibirą tuomet buvo tremiami tikri bei tariami nusikaltėliai. Neišvengė šios lemties ir suomiai. Sibiras šiuo atveju reiškia rūsčią gyvenimo mokyklą.

3. Šalta kaip pas rusus pragare (Kylmää kuin ryssän helvetissä). Nors ir patys suomiai gyvena gana atšiauriose sąlygose, tolimos Rusijos platybės buvo laikomos dar atšiauresnėmis. Logiškas patarlės apie Sibirą tęsinys.

4. Rusų „tuoj“ tęsiasi tris metus (Ryssän kohta on kolme vuotta). Patarlė populiari Pohjanmaa apylinkėse. Joje jaučiasi akivaizdus nepasitikėjimas rytinių kaimynų pažadais.

5. Taiką šalyje, o rusas - Maskvoje (Rauha maassa ja venäläinen Moskovassa). Vaizdinga frazė, reiškianti, kad Suomijoje viskas klojasi puikiai kai rusai sėdi Rusijoje ir nesikiša į suomių reikalus. Beje, tai irgi XIX- ojo, o ne XX a. posakis.

6. Pas rusus plačios kelnės ir putlūs pyragai (Ryssällä on leviät housut ja paksu leipä). Dialektinis suomiškos Karelijos posakis, kuriuo pabrėžiami kultūriniai skirtumai. Suomiai tradiciškai kepdavo plokščią ruginę duoną su skylė per vidurį (reikäleipä), kad galėtų kabinti kepalus ilgesniam saugojimui, o rusai kepė putlius pyragus.
7. Duok rusui grašį, ir jis bus geras (Аnna ryssälle raha, ei oo mies silloin paha). Iš prekybinių santykių tarp rusų ir suomių kilęs humoristinis priežodis.

8. Rusas lieka rusų, nors svieste jį kepk (Ryssä on ryssä, vaikka voissa paistaisi). Ko gero, tai pats žinomiausias ir negatyviausias priežodis apie rusus. Atsirado XX a., suomiams paskelbus nepriklausomybę, taip pat buvo populiarus ir karo su sovietais metu. Esmė jo paprasta: kad ir ką žmogus vaizduotų - jo prigimtis nesikeičia.

Įdomu tai, kad nepriklausomoje Suomijoje žodžiu ryssä vadinti ne tik rusai, bet ir komunistams simpatizuojantys „raudonieji“ suomiai.

Beje, suomiams kultūriškai artimi estai suomius vadina poro – elniais, ir kurią juokelius apie šiaurės kaimynams būdingą lėtą mąstymą. Beje, suomių kalbėjimo maniera iš tiesų lėtesnė nei estų. Sakoma, kad tai oficiali, moksliškai patvirtinta informaciją.

Šaltinis: yle.fi
vertė „Istorijos įdomybės“

Iliustracija: tradicinė suomių duona  reikäleipä