2016 m. sausio 14 d., ketvirtadienis

Barzdaskučiai – chirurgai Anglijoje

Atvykę į Jungtinę Karalystę nustembame išvydę vyrų kirpyklą (the Barber Shop), papuoštą keistu stulpu su dryžiais. Lietuvoje to neišvysime. Vyrų kirpyklos gyvavo sovietmečiu, o dabar kirpėjos (ar kirpėjai) aptarnauja tiek vyrus, tiek moteris. Šiandien the Barber reiškia barzdaskutį, tačiau seniau šis turėjo platesnę - barzdaskučio – chirurgo prasmę.

Sena profesija 


Egipte randami Bronzos amžiaus (3500 pr. Kr.) skustuvai. Jie panašūs į mažus kirvukus lenktomis rankenėlėmis, kuriuos kirpėjai – barzdaskučiai nešiodavosi plačiose pintinėse. Į Romą ši profesija atkeliavo iš Graikijos kolonijų. Vyrų kirpyklos Romoje buvo itin populiarios, mat, ryte apsilankyti pas kirpėją buvo taip pat svarbu, kaip nueiti į viešą pirtį. 


Egiptietiškas skustuvas ir veidrodėlis 

Valstybės veikėjai, filosofai, poetai eidavo tvarkyti barzdų, kirpti plaukų ar tiesiog iškvepinti brangiomis esencijomis savo garbanas. Kirpyklos tapo socialinių, politinių, sporto naujienų bei paskalų centrais. Na, o Aleksandras Didysis liepė savo kariams būtinai skustis, kad artimoje kovoje su priešu jie nebūtų pačiupti už barzdų. Laisvieji romėnai skusdavosi, tačiau vergai buvo verčiami nešioti barzdas. Lotyniškas žodis barba reiškia „barzdą“. Iš čia ir kilo barber – barzdaskutys.

Viduramžiais nebuvo profesionalių gydytojų. Dauguma apsišvietusiųjų buvo vienuoliai ir dvasininkai, paprastai jie ir gydė žmones. Labai populiarus gydymo metodas buvo kraujo nuleidimas, kuris tuomet taikytas beveik visiems sergantiems. Dvasininkams pagelbėdavo ir kirpėjai - barzdaskučiai. 


Kraujo nuleidimas - "vaistas" nuo visų ligų 

Kai XII a. dvasiškiams buvo uždrausta nuleidinėti kraują (mat pripažinta, kad Dievo tarnams šventvagiška tai daryti), šio darbo ėmėsi barzdaskučiai. Nors tokia procedūra, kaip kraujo nuleidimas, dažniausiai tik pagreitindavo ligonio mirtį, praktikuojama tai buvo apie šešis šimtmečius. Teikdavo barzdaskučiai ir chirurgo bei dantisto paslaugas. 


Barzdaskučio - chirurgo įrankiai 

Be plaukų kirpimo ir šukavimo barzdaskučiai imdavosi nesudėtingų operacijų: nuleisdavo kraują, dėdavo dėles, statydavo taures, traukdavo dantis, masažuodavo sprandą, valydavo ausis, prižiūrėdavo galvos odą, atverdavo ir valydavo votis. Taip jie užsitarnavo barzdaskučių – chirurgų vardą. Šioji profesija buvo gerai apmokama, todėl jos atstovai klestėte klestėjo visoje Europoje.

Dryžuota lazda 


Barzdaskučio - chirurgo stulpas

Atsiradus profesionaliems chirurgams tarp dviejų profesijų atstovų ėmė kilti konfliktai. Tam, kad atskirti barzdaskutį - chirurgą nuo chirurgo, pastariesiems buvo liepta vilkėti ilgus baltus chalatus, o kirpėjams – trumpus. Ši tradicija gyva ligi šiol. 


Barzdaskutys 

Barzdaskučių-chirurgų simbolis – lazda su baltais ir raudonais spiraliniais dryžiais. Pagal vieną versiją, tai reiškia dvi profesijas (chirurgo – raudona spalva, kirpėjo – balta). Pagal kitą - tai susiję su kraujo nuleidimu: varinis lazdos galas vaizduoja indą, naudotą siurbėlėms laikyti ar nuleidžiamam kraujui sutekėti, o pats stulpas - medinę lazdą, kurią rankoje gniauždavo pacientas kraujo nuleidimo metu. Balti ir raudoni dryžiai – tai krauju sutepti ir švarūs tvarsčiai, kurie džiūdami vėjyje apsisuka aplink lazdą. 

Kirpėjų ir chirurgų atsiskyrimas, lazdų pasidalijimas

Seniausia barzdaskučių organizacija pasaulyje Worshipful Company of Barbers įkurta Londone 1308 m. XIV a. barzdaskučių gildija buvo viena įtakingiausių. 
 
1368 metais savo gildiją įkūrė ir chirurgai, o 1540 - aisiais jie susijungė su kirpėjais į bendrą chirurgų - kirpėjų kompaniją. Tiesa kirpėjams buvo draudžiama užsiimti chirurgija (išskyrus kraujo nuleidimą ir dantų traukimą), o chirurgams – kirpti ir skusti. Savo reklamai abiejų profesijų atstovai naudojo skirtingas lazdas. Barzdaskučiai – mėlynai baltas, o chirurgai – raudonai baltas. 

 
Pas barzdaskutį - chirurgą (rekonstrukcija)


Pas chirurgą. Matomas chirurgo simbolis - raudonu audeklu apvyniota lazda.

1745 metais chirurgai atsiskyrė nuo kirpėjų ir įkūrė The Company of Surgeons, kuri 1800-aisiais persivadino į The Royal College of Surgeons. Tai buvo rimtas smūgis kirpėjams, kadangi vėliau jiems buvo visiškai uždrausta užsiimti medicininėmis operacijoms ir pasitenkinti vien kerpant ir skutant. Tai, be abejo, sumažino jų pelną, kuris dabar buvo gaunamas tik iš kirpimo/skutimo bei perukų gamybos.

Lietuvoje

Lietuvoje barzdaskučiai-chirurgai buvo vadinami balveriais arba cirulninkais. XVII-XVIII a. kiekviename didesniame miestelyje savo paslaugas teikė 2 - 4 balveriai. Dažniausiai tai buvo vokiečiai ir lenkai. Prie savo įstaigų jie iškabindavo varines lėkštes, kurios reiškė, kad čia nuleidinėjamas kraujas. Jie mokėjo gydyti net įvairius lūžius. Teigiama, jog pats kunigaikštis Skirgaila puikiai mokėjo aprišti žaizdas, tvarstyti lūžius, atstatyti išnirimus. Istoriniai šaltiniai mini, kad Skirgaila išgėręs mėgdavo muštis ir daug kam sulaužydavo rankas. Kitą dieną, būdamas geros nuotaikos, nukentėjusius sutvarstydavo. 


Virginija Buškevičiūtė - Lukauskienė
publikuojama autorei sutikus
pirminis publikavimo šaltinis:  lietuviai.co.uk

**
Daugiau autorės straipsnių rasite čia