Atvykę į Jungtinę Karalystę nustembame išvydę
vyrų kirpyklą (the Barber Shop), papuoštą keistu stulpu su
dryžiais. Lietuvoje to neišvysime. Vyrų kirpyklos gyvavo
sovietmečiu, o dabar kirpėjos (ar kirpėjai) aptarnauja tiek vyrus,
tiek moteris. Šiandien the Barber reiškia barzdaskutį, tačiau
seniau šis turėjo platesnę - barzdaskučio – chirurgo prasmę.
Egipte randami Bronzos amžiaus (3500 pr. Kr.)
skustuvai. Jie panašūs į mažus kirvukus lenktomis rankenėlėmis,
kuriuos kirpėjai – barzdaskučiai nešiodavosi plačiose
pintinėse. Į Romą ši profesija atkeliavo iš Graikijos kolonijų.
Vyrų kirpyklos Romoje buvo itin populiarios, mat, ryte apsilankyti
pas kirpėją buvo taip pat svarbu, kaip nueiti į viešą pirtį.
Egiptietiškas skustuvas ir veidrodėlis
Valstybės veikėjai, filosofai, poetai
eidavo tvarkyti barzdų, kirpti plaukų ar tiesiog iškvepinti
brangiomis esencijomis savo garbanas. Kirpyklos tapo socialinių,
politinių, sporto naujienų bei paskalų centrais. Na, o Aleksandras
Didysis liepė savo kariams būtinai skustis, kad artimoje kovoje su
priešu jie nebūtų pačiupti už barzdų. Laisvieji romėnai
skusdavosi, tačiau vergai buvo verčiami nešioti barzdas.
Lotyniškas žodis barba reiškia „barzdą“. Iš čia ir
kilo barber – barzdaskutys.
Viduramžiais nebuvo
profesionalių gydytojų. Dauguma apsišvietusiųjų buvo vienuoliai
ir dvasininkai, paprastai jie ir gydė žmones. Labai populiarus
gydymo metodas buvo kraujo nuleidimas, kuris tuomet taikytas beveik
visiems sergantiems. Dvasininkams pagelbėdavo ir kirpėjai -
barzdaskučiai.
Kraujo nuleidimas - "vaistas" nuo visų ligų
Kai XII a. dvasiškiams buvo
uždrausta nuleidinėti kraują (mat pripažinta, kad Dievo tarnams
šventvagiška tai daryti), šio darbo ėmėsi barzdaskučiai. Nors
tokia procedūra, kaip kraujo nuleidimas, dažniausiai tik
pagreitindavo ligonio mirtį, praktikuojama tai buvo apie šešis
šimtmečius. Teikdavo barzdaskučiai ir chirurgo bei dantisto
paslaugas.
Barzdaskučio - chirurgo įrankiai
Be plaukų kirpimo ir šukavimo
barzdaskučiai imdavosi nesudėtingų operacijų: nuleisdavo kraują,
dėdavo dėles, statydavo taures, traukdavo dantis, masažuodavo
sprandą, valydavo ausis, prižiūrėdavo galvos odą, atverdavo ir
valydavo votis. Taip jie užsitarnavo barzdaskučių – chirurgų
vardą. Šioji profesija buvo gerai apmokama, todėl jos atstovai
klestėte klestėjo visoje Europoje.
Dryžuota lazda
Barzdaskučio - chirurgo stulpas
Atsiradus profesionaliems chirurgams
tarp dviejų profesijų atstovų ėmė kilti konfliktai. Tam, kad
atskirti barzdaskutį - chirurgą nuo chirurgo, pastariesiems buvo
liepta vilkėti ilgus baltus chalatus, o kirpėjams – trumpus. Ši
tradicija gyva ligi šiol.
Barzdaskutys
Barzdaskučių-chirurgų simbolis –
lazda su baltais ir raudonais spiraliniais dryžiais. Pagal vieną
versiją, tai reiškia dvi profesijas (chirurgo – raudona spalva,
kirpėjo – balta). Pagal kitą - tai susiję su kraujo nuleidimu:
varinis lazdos galas vaizduoja indą, naudotą siurbėlėms laikyti
ar nuleidžiamam kraujui sutekėti, o pats stulpas - medinę lazdą,
kurią rankoje gniauždavo pacientas kraujo nuleidimo metu. Balti ir
raudoni dryžiai – tai krauju sutepti ir švarūs tvarsčiai, kurie
džiūdami vėjyje apsisuka aplink lazdą.
Kirpėjų ir chirurgų
atsiskyrimas, lazdų pasidalijimas
Seniausia barzdaskučių
organizacija pasaulyje Worshipful
Company of Barbers įkurta Londone 1308
m. XIV a. barzdaskučių gildija buvo viena įtakingiausių.
1368 metais savo gildiją įkūrė
ir chirurgai, o 1540 - aisiais jie susijungė su kirpėjais į bendrą
chirurgų - kirpėjų kompaniją. Tiesa kirpėjams buvo draudžiama
užsiimti chirurgija (išskyrus kraujo nuleidimą ir dantų
traukimą), o chirurgams – kirpti ir skusti. Savo reklamai abiejų
profesijų atstovai naudojo skirtingas lazdas. Barzdaskučiai –
mėlynai baltas, o chirurgai – raudonai baltas.
Pas barzdaskutį - chirurgą (rekonstrukcija)
Pas chirurgą. Matomas chirurgo simbolis - raudonu audeklu apvyniota lazda.
1745 metais chirurgai atsiskyrė
nuo kirpėjų ir įkūrė The Company of
Surgeons, kuri 1800-aisiais persivadino
į The Royal College of Surgeons.
Tai buvo rimtas smūgis kirpėjams, kadangi vėliau jiems buvo
visiškai uždrausta užsiimti medicininėmis operacijoms ir
pasitenkinti vien kerpant ir skutant. Tai, be abejo, sumažino jų
pelną, kuris dabar buvo gaunamas tik iš kirpimo/skutimo bei perukų
gamybos.
Lietuvoje
Lietuvoje barzdaskučiai-chirurgai
buvo vadinami balveriais arba cirulninkais. XVII-XVIII a. kiekviename
didesniame miestelyje savo paslaugas teikė 2 - 4 balveriai.
Dažniausiai tai buvo vokiečiai ir lenkai. Prie savo įstaigų jie
iškabindavo varines lėkštes, kurios reiškė, kad čia
nuleidinėjamas kraujas. Jie mokėjo gydyti net įvairius lūžius.
Teigiama, jog pats kunigaikštis Skirgaila puikiai mokėjo aprišti
žaizdas, tvarstyti lūžius, atstatyti išnirimus. Istoriniai
šaltiniai mini, kad Skirgaila išgėręs mėgdavo muštis ir daug
kam sulaužydavo rankas. Kitą dieną, būdamas geros nuotaikos,
nukentėjusius sutvarstydavo.
Virginija Buškevičiūtė - Lukauskienė
publikuojama autorei sutikus
pirminis publikavimo šaltinis: lietuviai.co.uk
**
Daugiau autorės straipsnių rasite čia
