"Žvėriažmogiai" XVII a. piešiniuose

Dar XIX a. buvo manoma, kad įgimti žmogaus veido bruožai gali daug papasakoti apie jo asmenybę, dvasinį pasaulį ir būdą. Šis metodas buvo pavadintas fiziognomija. 

Buvo manoma, kad „romėniška nosis“ liudija negailestingumą ir „kietą būdą“, mažos akys – gudrumą ir klastą, o platus, didelis veidas – geraširdišką atvirumą.

 

XVII a. prancūzų tapytojas ir meno teoretikas Charlesas Le Brunas (1619 - 1690 m.) nutapė seriją piešinių, kurioje gyvūnus žmonių veidams priskyrė kai kurių gyvūnų bruožus.