Antrojoje XX a. pusėje britų chemikas Robertas
Chesebroughas atkreipė dėmesį į tai, kad daugelis naftos
pramonės darbininkų skundžiasi į vašką panašia medžiaga,
besikaupiančia naftos siurblių vamzdžiuose ir užkemšančia juos.
Chesebroughas paėmė medžiagos mėginius ir
pradėjo su ja eksperimentuoti.
Vazelino išvežiotojai
Pasirodė, kad iš naftos
susidariusi masė puikiai gydo žaizdas ir įpjovimus. Naujajai
medžiagai chemikas tuoj pat sugalvojo pavadinimą - „naftos želė“,
tačiau šis pavadinimas gąsdino pirkėjus, todėl buvo sukurtas
naujas - vazelinas (iš vok. wasser - vanduo ir graik. elaion -
tepalas). Patentas buvo gautas 1872 m.
Mokslininkas Robertas
Chesebroughas
Vazelinas tuomet naudotas
labai plačiai: ir kilimams, ir nosiai valyti. Robertas
Chesebroughas taip tikėjo savo stebuklingo preparato
galiomis, kad kiekvieną dieną prarydavo po šaukštą vazelino.
Mirė 1933 m., jis sulaukęs 96 metų.
