2015 m. gruodžio 21 d., pirmadienis

Rūkymas: eksperimentai su šunimis

1970 m. gydytojas Oscaras Auerbachas nustatė tiesioginį ryšį tarp tabako dūmų poveikio ir plaučių vėžio. Jo bandymų objektų buvo pasirinkti šunys. Vėžiu susirgo dvylika iš aštuoniasdešimt šešių šunų, kuriuos Auerbachas nuolat nuodijo dūmais. Paskelbus mokslininko darbus eksperimentai su gyvūnais tik nesiliovė: vieni norėjo paneigti patologo išvadas, kiti – patvirtinti.

1974 m. „The Sunday People“ laikraščio žurnalistė Mary Beith kelias dienas praleido britų chemijos kompanijoje ICI, kuri testavo naują nekenksmingomis vadinamų cigarečių partiją.
Būtent tada Beight padarė rūkančių šunų nuotraukas, kurios netrukus buvo paskelbta spaudoje.


Visuomenę nemažiau šokiravo ir žurnalistės straipsnis, kuriame ji aprašė kaip vykdomi tyrimai. Šunys būdavo surišami, jų galvos fiksuojamos specialiomis lentelėmis, kurias žurnalistė palygino su viduramžiais naudotomis „gėdos lentomis“.

Kai kurie šunys buvo priversti kvėpuoti trisdešimties cigarečių dūmais per dieną. Laborantai įdėmiai sekė, kad gyvūnai nenusimestų kaukių.


„Šunys buvo priversti kvėpuoti tabako dūmais tris metus. Paskiau juos nužudydavo. Žinoma, viskas vardan tyrimų. Šiuo atveju tirta žmonių silpnybė - rūkymas“ - rašė Mary Beith.

Pririštų rūkančių gyvūnų vaizdą ji pavadino labiausiai apgailėtinu reginiu, kokį tik galima išvysti.

Prieš keturis dešimtmečius žurnalistės nušviesta problema yra neišspręsta iki šiol. Gailestis gyvūnams nenugalėjo būtinybės tirti medicininius bei kitokius preparatus, o mokslas kol kas nepasiūlė alternatyvos. Ir kol eksperimentuojama su gyvūnais, žmonės nesiliauja eksperimentuoti su savimi visiškai savanoriškai.