Asmeninių Marijos Sklodovskos - Kiuri
daiktų negalima liesti dar 1500 metų, o pačios šiuolaikinės
fizikos „motinos“ radioaktyvumo lygis toks aukštas, kad ji
palaidota švininiame karste.
Marija Kiuri (1867-1934) mirė dėl
aplastinės anemijos. Ji susirgo šia reta liga, nes bandydama
išgauti gryną radį ir polonį nesilaikė elementarių saugumo
taisyklių. Galų gale radioaktyviosios dalelės taip paveikė
organizmą, kad jis nebeatlaikė.
Marija Kiuri ya
vienintelė moteris, kuri gavo Nobelio premiją už nuopelnus
dviejose srityse: fizikos ir chemijos. Jos tyrinėjimų dėka Anri
Bekerelis 1896 m. atrado uraną.
Nuo talentingos
mokslininkės mirties praėjo beveik 100 metų, bet jos asmeniniai
daiktai – drabužiai, baldai, knygos, laboratorijos užrašai –
vis dar užkrėsti radioaktyviosiomis dalelėmis. Visa tai guli
švininėse dėžėse Paryžiaus Nacionalinėje bibliotekoje ir
laikoma Prancūzijos tautiniu paveldu.
Bibliotekos lankytojai
norėdami pasklaidyti M. Kiuri dienoraščių ir darbo žurnalų
puslapius, privalo pasirašyti, kad yra susipažinę su galima grėsme
sveikatai. Prieš liečiant mokslininkės užrašus, privalu
apsirengti specialius apsauginius drabužius. Priešingu atveju
skaitytojas gali užsikrėsti radžiu-226, kurio skilimo pusamžis –
1600 metų. Tai reiškia, kad bibliotekos lankytojams dar 1500 metų
teks naudoti apsaugos priemones.
Mokslininkė kartu su
vyru, Pjeru Kiuri, amžinojo poilsio atgulė Paryžiaus Panteone.
Kadangi jos kūnas taip pat radioaktyvus, karsto vidinė pusė
padengta 2.5 cm švino sluoksniu.
