2015 m. gruodžio 10 d., ketvirtadienis

Radioaktyvioji fizikos „motina“

Asmeninių Marijos Sklodovskos - Kiuri daiktų negalima liesti dar 1500 metų, o pačios šiuolaikinės fizikos „motinos“ radioaktyvumo lygis toks aukštas, kad ji palaidota švininiame karste.


Marija Kiuri (1867-1934) mirė dėl aplastinės anemijos. Ji susirgo šia reta liga, nes bandydama išgauti gryną radį ir polonį nesilaikė elementarių saugumo taisyklių. Galų gale radioaktyviosios dalelės taip paveikė organizmą, kad jis nebeatlaikė.

Marija Kiuri ya vienintelė moteris, kuri gavo Nobelio premiją už nuopelnus dviejose srityse: fizikos ir chemijos. Jos tyrinėjimų dėka Anri Bekerelis 1896 m. atrado uraną.

Nuo talentingos mokslininkės mirties praėjo beveik 100 metų, bet jos asmeniniai daiktai – drabužiai, baldai, knygos, laboratorijos užrašai – vis dar užkrėsti radioaktyviosiomis dalelėmis. Visa tai guli švininėse dėžėse Paryžiaus Nacionalinėje bibliotekoje ir laikoma Prancūzijos tautiniu paveldu.

Bibliotekos lankytojai norėdami pasklaidyti M. Kiuri dienoraščių ir darbo žurnalų puslapius, privalo pasirašyti, kad yra susipažinę su galima grėsme sveikatai. Prieš liečiant mokslininkės užrašus, privalu apsirengti specialius apsauginius drabužius. Priešingu atveju skaitytojas gali užsikrėsti radžiu-226, kurio skilimo pusamžis – 1600 metų. Tai reiškia, kad bibliotekos lankytojams dar 1500 metų teks naudoti apsaugos priemones.

Mokslininkė kartu su vyru, Pjeru Kiuri, amžinojo poilsio atgulė Paryžiaus Panteone. Kadangi jos kūnas taip pat radioaktyvus, karsto vidinė pusė padengta 2.5 cm švino sluoksniu.