„Mirštantis
liūtas“ - Šveicarijos Liucernoje esantis visame pasaulyje žymus
paminklas. Liūtas iškirstas uoloje 1792 m. mūšyje prie Tiuilri
žuvusiems šveicarams atminti. Amerikiečių rašytojas Markas
Tvenas „Mirštantį liūtą“ yra pavadinęs sielą labiausiai
drąskančiu kūriniu iš akmens.
1792 m.,
Didžiosios prancūzų revoliucijos metu, sukilėliai puolė
karaliaus Liudviko XVI-ojo Tiuilri rūmus. Reguliarūs prancūzų
kariuomenės daliniai pereidavo sukilėlių pusėn. Tačiau
ištikimybę karaliui išsaugojo Šveicarų gvardiečių pulkas, kurį
sudarė apie tūkstantį šimtas karių.
Šveicarai gynėsi kaip įmanydami,
tačiau jėgos buvo nelygios. Rūmų puolimo metu žuvo apie 600
gvardiečių, 60 buvo nukirsdinti po to, tame tarpe ir pulko vadas
Karlas Josefas von Bachmanas.
1792 m. Tiuilri rūmų puolimas. Šveicarai gynėsi iš paksutiniųjų, bet nesulaužė priesaikos karaliui
Skulptūra žuvusiems gvardiečiams
buvo atidengta 1821 m. Jos eskizus sukūrė danų skulptorius
Bertelis Torvaldsenas, o uoloje iškirto šveicaras Lukas Ahornas.
Virš „Mirštančio liūto“
puikuojasi lotyniškas užrašas HELVETIORUM FIDEI AC VIRTUTI
(„Šveicarų ištikimybei ir narsai“), žemiau
- romėniški skaičiai 760 (žuvę kariai) ir 360 (likę gyvi).
Po skaičiais iškirsti vardai
tų, kurie atidavė savo gyvybes, bet nesulaužė priesaikos svetimos
šalies valdovams.
