"Mirštantis liūtas"

„Mirštantis liūtas“ - Šveicarijos Liucernoje esantis visame pasaulyje žymus paminklas. Liūtas iškirstas uoloje 1792 m. mūšyje prie Tiuilri žuvusiems šveicarams atminti. Amerikiečių rašytojas Markas Tvenas „Mirštantį liūtą“ yra pavadinęs sielą labiausiai drąskančiu kūriniu iš akmens. 

1792 m., Didžiosios prancūzų revoliucijos metu, sukilėliai puolė karaliaus Liudviko XVI-ojo Tiuilri rūmus. Reguliarūs prancūzų kariuomenės daliniai pereidavo sukilėlių pusėn. Tačiau ištikimybę karaliui išsaugojo Šveicarų gvardiečių pulkas, kurį sudarė apie tūkstantį šimtas karių.

Šveicarai gynėsi kaip įmanydami, tačiau jėgos buvo nelygios. Rūmų puolimo metu žuvo apie 600 gvardiečių, 60 buvo nukirsdinti po to, tame tarpe ir pulko vadas Karlas Josefas von Bachmanas.

1792 m. Tiuilri rūmų puolimas. Šveicarai gynėsi iš paksutiniųjų, bet nesulaužė priesaikos karaliui

Skulptūra žuvusiems gvardiečiams buvo atidengta 1821 m. Jos eskizus sukūrė danų skulptorius Bertelis Torvaldsenas, o uoloje iškirto šveicaras Lukas Ahornas. 

Virš „Mirštančio liūto“ puikuojasi lotyniškas užrašas HELVETIORUM FIDEI AC VIRTUTI („Šveicarų ištikimybei ir narsai“), žemiau - romėniški skaičiai 760 (žuvę kariai) ir 360 (likę gyvi). 

Po skaičiais iškirsti vardai tų, kurie atidavė savo gyvybes, bet nesulaužė priesaikos svetimos šalies valdovams.