2015 m. gruodžio 12 d., šeštadienis

Kaklaraištis ir kroatai

Šiuolaikinių vyriškų kaklaraiščių epocha prasidėjo, kai senovės romėnai pradėjo ant kaklo nešioti savotiškus šalikus – kaklaskares.


1635 m. šis vyriško garderobo simbolis užtikrintai „šventė“ pergalę. Sumušę turkų janyčarus, kroatų kariai buvo pakviesti į Prancūzijos karalienės Anos Austrės dvarą, kur jų laukė garbė ir apdovanojimai už narsą mūšio lauke. Tų laikų kroatų karininkai nešiojo ryškiaspalves šilkines kaklaskares. Šis naujoviškas aksesuaras Prancūzijos karaliui padarė tokį gilų įspūdį, kad jis pasirišo panašų daiktą sau ant kaklo. Taip ši mada išplito Prancūzijoje, o tuo pačiu – ir Europoje. Remiantis šia istorija, aiškinama prancūziško žodžio cravate („kaklaraištis“) kilmė – neva, šiuo žodžiu vadino kroatus.



Kaklaskarių rišimo mazgų įvairovė buvo didelė - egzistavo mažiausiai 100 variantų. Kartais kaklaskarę dar apvyniodavo šilkine juosta, kurią surišdavo į didelį kaspiną po smakru. Kaspinas savo forma priminė šiuolaikinę „peteliškę“.



XVIII a. kaklaskarę ilgais galais imta vadinti kaklaraiščiu, o antroje XIX a. pusėje jis jau įgavo šiuolaikinio kaklaraiščio išvaizdą. Tapo madingi marškiniai su apykaklėmis, o šis vyriškas aksesuaras virto neatsiejama vyriško garderobo dalimi.