2015 m. gruodžio 7 d., pirmadienis

Duona - gelbėtoja

XIV - XVIII a. europiečio raciono pagrindą sudarė duona. Būtent valgydamas duoną žmogus gaudavo 80-90% visų reikalingų kalorijų. Iš grūdų paruoštas maistas vyravo racione dėl to, kad grūdus buvo galima ilgai laikyti ir jie buvo pakankamai ekonomiški. 

Jeigu imtume 1000 iš duonos gaunamų kalorijų ir palyginime juos su 1000 kalorijų, gaunamų iš kitų maisto produktų, tai XVII a. Florencijoje mėsa, priklausomai nuo jos kokybės, kainavo 5-17 kartų brangiau už duoną, sūdyta žuvis - 15 kartų, kiaušiniai - 7 kartus, sūris - 4-7, cukrus - 10-20 kartų brangiau. Maistingumo ir kainos atžvilgiu su duona galėjo lygintis nebent pupos.


Išlaidos maistui prarydavo didžiulę dalį žmonių pajamų. Štai XVI a. klestinčiame Antverpene apie 80% šeimos pinigų buvo išleidžiama maistui, o pusė šios sumos - duonai pirkti. XIX a. Italijoje, priklausomai nuo finansinės šeimos padėties, duonai būdavo išleidžiama nuo 52 iki 95% biudžeto.

Massimo Livi Bacci, "Demografinė Europos istorija"