2015 m. lapkričio 13 d., penktadienis

Pralaimėjusių gladiatorių likimas

Senovės Romoje pralaimėjusių gladiatorių galėjo būti pasigailėta. Tuomet toks gladiatorius išeidavo, ar būdavo išnešamas, pro „gyvųjų vartus“, kur jo paprastai laukdavo gydytojas. 

Prie arenoje kritusių gladiatorių prieidavo graikų požemio pasaulio būtybės, sielų keltininko per mirties upę Charono kaukę užsimaukšlinęs aktorius, kuris konstatuodavo gladiatoriaus mirtį, arba, jei tas dar kvėpuoja, suduodavo kančias nutraukiantį „gailestingumo smūgį“ (paprastai "Charonas" turėdavo didžiulį kūjį, kurio smūgiu per galvą ir pribaigdavo nelaimingąjį). Po to vergai išnešdavo kūną pro Libitinos – laidotuvių deivės vartus. Išnešamą lavoną kai kada lydėdavo dievą Merkurijų vaidinantis asmuo, kas reiškė simbolines sielos palydas. Išnešus palaikus, vergai pabarstydavo kraują arenoje smėliu ir taip ją paruošdavo kitai dvikovai. 


Negyvo kūno išvilkimas 


Piešinyje pavaizduotas "Charonas" su kūju