2015 m. lapkričio 13 d., penktadienis

Platininiai pinigai

Įvairiose epochose monetas kaldino iš visokiausių metalų – aukso, sidabro, vario, vario-nikelio lydinių. Tik palyginti neseniai šiame procese pradėtas naudoti taurus ir brangus metalas – platina.

Iki XVIII a. ketvirto dešimtmečio platinos niekas nenaudojo monetų kalyboje. Šis metalas apskritai laikytas antrarūšiu, XVII-XVIII a. Sibire intensyviai vyko naujų aukso telkinių žvalgyba, o rasti maži platinos grynuoliai puikiai atstojo šratus medžioklėje.
Kolumbijos pinigų padirbinėtojai buvo bene pirmieji, kurie panaudojo platiną monetoms kalti. Šis metalas sunkesnis už auksą, todėl pinigai gaminti iš platinos-aukso lydinio.
Pirmosios pasaulyje platininės monetos imtos kaldinti Rusijos imperijoje – 1828 m. į apyvartą išleistas Nikolajaus I platininis rublis. Rusijoje šias monetas ypač mėgo pirkliai ir tie, kurie laikydavo pinigus namuose. Ne taip, kaip auksinės ar sidabrinės, platininės monetos neišsilydys jokiame gaisre. Viena ar kita forma šie pinigai cirkuliavo Rusijoje nuolatos, tik jau SSSR laikais platininės monetos imtos leisti ribotais tiražais kaip kolekcinės ar atmintinės.
Anglai buvo pirmieji Europoje, pradėję eksperimentuoti su platina monetų kalyboje. XIX a. trečio dešimtmečio pabaigoje Didžiosios Britanijos monetų kalykla išleido bandomąją platininių monetų partiją. Tuo viskas ir pasibaigė – monetų savikaina buvo per didelė, juk platina žymiai kietesnė ir lydosi aukštesnėje temperatūroje negu auksas.
Europoje, Kinijoje, Australijoje, Šiaurės Amerikoje platininės monetos pradėtos leisti reguliariai tik nuo 1983 metų. Tarp kolekcininkų ir numizmatikos mėgėjų plačiai žinomos šios monetų serijos – kiniečių „Platininė panda“, australų „Platininė koala“, kanadiečių „Platininis klevo lapas“ ir Meno salos „Platininė katė“.

Įvairių šalių platininės monetos