Romėnų matronos dažnai
nešiojo perukus. Tai buvo ganėtinai populiarus aksesuaras, perukus
gamino iš natūralių plaukų: baltus ir rausvus atveždavo iš
germanų kraštų, juodus – iš rytų. Apskritai, perukai buvo
prabangos dalykas, todėl už jų „importą“ mokėti nemaži
muito mokesčiai.
Taip pat romėnės
puikavosi garbanomis – ant karštų anglių įkaitindavo plaukų
žnyples calamistra, kuriomis
garbanodavo plaukus. Dera pažymėti, kad Romos damų šukuosenos
laikui bėgant darėsi vis sudėtingesnės, o valdant imperatoriui
Trajanui tapo labai įmantrios. Senovės Romoje madas diktavo
imperatoriškosios šeimos atstovės. Augusto laikais tapo madinga
šukuosena a la Octavia, pavadinta
imperatoriaus sesers vardu – ant
smilkinių vilnijančios sruogos,
likę plaukai supinti į kasą, kuri susukta spirale ant pakaušio,
ant kaktos maža garbanėlė.
Atėjus
į valdžią Neronui, o ypač Flavijų giminės imperatoriams –
Vespasianui, Titui ir Domicianui, šukuosenų mados tapo ypač
novatoriškos. Moterys „įrėmindavo“ veidus stambiomis
garbanomis, nuosavų plaukų tam dažnai neužtekdavo, todėl naudojo
dirbtines prisegamas sruogas. Jas dar pašiaušdavo, todėl šukuosena
atrodė lyg garbanėlių ir bangelių fontanas. Galima tik
įsivaizduoti, kaip plušėjo vergės ornatrices,
atsakingos už savo ponios plaukų grožį.
Senovės
Romos gražuolės labai mėgo dažyti plaukus: specialūs, dažnai
nuodingi plaukų dažai paversdavo jas blondinėmis arba šatenėmis.
Norint nudažyti plaukus sodria juoda spalva, reikėjo sumaišyti
avių taukus ir stibio miltelius. Laisvo elgesio moterys dažė
plaukus žydra arba oranžine spalva – juk reikėjo išsiskirti iš
minios. Dažnas dažymas alino plaukus, todėl moterys dažnai
nešiojo spalvotus perukus.
