Perukai ant matronų galvų

Romėnų matronos dažnai nešiojo perukus. Tai buvo ganėtinai populiarus aksesuaras, perukus gamino iš natūralių plaukų: baltus ir rausvus atveždavo iš germanų kraštų, juodus – iš rytų. Apskritai, perukai buvo prabangos dalykas, todėl už jų „importą“ mokėti nemaži muito mokesčiai.

Taip pat romėnės puikavosi garbanomis – ant karštų anglių įkaitindavo plaukų žnyples calamistra, kuriomis garbanodavo plaukus. Dera pažymėti, kad Romos damų šukuosenos laikui bėgant darėsi vis sudėtingesnės, o valdant imperatoriui Trajanui tapo labai įmantrios. Senovės Romoje madas diktavo imperatoriškosios šeimos atstovės. Augusto laikais tapo madinga šukuosena a la Octavia, pavadinta imperatoriaus sesers vardu – ant smilkinių vilnijančios sruogos, likę plaukai supinti į kasą, kuri susukta spirale ant pakaušio, ant kaktos maža garbanėlė.

Atėjus į valdžią Neronui, o ypač Flavijų giminės imperatoriams – Vespasianui, Titui ir Domicianui, šukuosenų mados tapo ypač novatoriškos. Moterys „įrėmindavo“ veidus stambiomis garbanomis, nuosavų plaukų tam dažnai neužtekdavo, todėl naudojo dirbtines prisegamas sruogas. Jas dar pašiaušdavo, todėl šukuosena atrodė lyg garbanėlių ir bangelių fontanas. Galima tik įsivaizduoti, kaip plušėjo vergės ornatrices, atsakingos už savo ponios plaukų grožį.

Senovės Romos gražuolės labai mėgo dažyti plaukus: specialūs, dažnai nuodingi plaukų dažai paversdavo jas blondinėmis arba šatenėmis. Norint nudažyti plaukus sodria juoda spalva, reikėjo sumaišyti avių taukus ir stibio miltelius. Laisvo elgesio moterys dažė plaukus žydra arba oranžine spalva – juk reikėjo išsiskirti iš minios. Dažnas dažymas alino plaukus, todėl moterys dažnai nešiojo spalvotus perukus.