2015 m. lapkričio 9 d., pirmadienis

Lietuvių pilis Sankt-Peterburge

Pagal žymaus architekto ir klasicizmo atstovo Ivano Starovo projektą 1787 m. Sankt-Peterburge buvo pastatyta Lietuvių pilis (Литовский замок), kurią vėliau vadino Lietuvių kalėjimu (Литовская тюрьма). 


Netaisyklingo penkiakampio formos statinys su apvaliais bokštais kampuose stovėjo upės Moikos ir Kriukovo kanalo santakoje.
Lietuviai kartu su suomiais ir Kaukazo kalniečiais sudarė rinktinius dalinius arba imperatoriškąją leibgvardiją, kuri rūpinosi monarcho saugumu. Lietuvių pulką iš kitų išskyrė kokardos, nes ne visi kariai buvo lietuviai pagal tautybę. Ant kokardų vietoj šv. Georgijaus puikavosi Lietuvos herbas Vytis. Šis pulkas pasižymėjo 1812 m. Borodino ir Malojaroslavco mūšiuose, dalyvavo Rusijos kariuomenės žygyje per Europą. Leibgvardijos Lietuvių pulkas Sankt-Peterburge bazavosi 1811-1817 m., vėliau jo pavadinimas pakeistas į leibgvardijos Maskvos pulką.
Kitas kariuomenės darinys, susijęs su Lietuva – armijos Lietuvių muškietininkų pulkas. Jo kareivinių vietoje ir buvo pastatyta Lietuvių pilis. 1822 m. dėl perpildyto miesto kalėjimo, imperatorius Aleksandras I įsakė perstatyti Lietuvių pilį ir panaudoti ją kaliniams laikyti.
1860 m. duomenimis Lietuvių kalėjimas buvo perpildytas, jame nuolatos būdavo apie 800-810 kalinių, o dar po metų šis skaičius dažnai pasiekdavo 1000.
1917 m. vasario 27 d. (kovo 12 d.) jūreiviai kartu su laivų statyklų darbininkais užgrobė Lietuvių pilį ir išlaisvino visus kalinius, o kalėjimą ir šalia buvusį teismo pastatą sudegino.
1929-1930 m. Lietuvių pilies griuvėsiai galutinai demontuoti, o ant masyvių ir tvirtų pamatų pastatytas gyvenamųjų namų kompleksas gamyklų darbininkams ir tarnautojams.

Taip atrodė dar nesudegintas kalėjimas



1917 m.