Pagal žymaus architekto
ir klasicizmo atstovo Ivano Starovo projektą 1787 m.
Sankt-Peterburge buvo pastatyta Lietuvių pilis (Литовский
замок), kurią vėliau vadino Lietuvių kalėjimu (Литовская
тюрьма).
Netaisyklingo
penkiakampio formos statinys su apvaliais bokštais kampuose stovėjo
upės Moikos ir Kriukovo kanalo santakoje.
Lietuviai kartu su
suomiais ir Kaukazo kalniečiais sudarė rinktinius dalinius arba
imperatoriškąją leibgvardiją, kuri rūpinosi monarcho saugumu.
Lietuvių pulką iš kitų išskyrė kokardos, nes ne visi kariai
buvo lietuviai pagal tautybę. Ant kokardų vietoj šv. Georgijaus
puikavosi Lietuvos herbas Vytis. Šis pulkas pasižymėjo 1812 m.
Borodino ir Malojaroslavco mūšiuose, dalyvavo Rusijos kariuomenės
žygyje per Europą. Leibgvardijos Lietuvių pulkas Sankt-Peterburge
bazavosi 1811-1817 m., vėliau jo pavadinimas pakeistas į
leibgvardijos Maskvos pulką.
Kitas kariuomenės
darinys, susijęs su Lietuva – armijos Lietuvių muškietininkų
pulkas. Jo kareivinių vietoje ir buvo pastatyta Lietuvių pilis.
1822 m. dėl perpildyto miesto kalėjimo, imperatorius Aleksandras I
įsakė perstatyti Lietuvių pilį ir panaudoti ją kaliniams
laikyti.
1860 m. duomenimis
Lietuvių kalėjimas buvo perpildytas, jame nuolatos būdavo apie
800-810 kalinių, o dar po metų šis skaičius dažnai pasiekdavo 1000.
1917 m. vasario 27 d.
(kovo 12 d.) jūreiviai kartu su laivų statyklų darbininkais
užgrobė Lietuvių pilį ir išlaisvino visus kalinius, o kalėjimą
ir šalia buvusį teismo pastatą sudegino.
1929-1930 m. Lietuvių
pilies griuvėsiai galutinai demontuoti, o ant masyvių ir tvirtų
pamatų pastatytas gyvenamųjų namų kompleksas gamyklų
darbininkams ir tarnautojams.
Taip atrodė dar nesudegintas kalėjimas
1917 m.
