Kiekvienais metais,
lapkričio mėnesį, anglų (ir ne tik anglų) atlapuose pražysta
aguonos. Dažniausiai, raudonos, kartais pasitaiko ir baltų. Ką jos
reiškia?
2014 - ųjų rugpjūčio 4 d. visame pasaulyje buvo iškilmingai paminėtos 100 – osios Pirmojo pasaulinio karo metinės. Pirmasis pasaulinis karas, vykęs 1914 m. rugpjūčio 1 d. – 1918 m. lapkričio 11 d.. nusinešė apie 13,6 mln. žmonių gyvybių. Sužeista ir suluošinta daugiau nei 20 mln.
2014 - ųjų rugpjūčio 4 d. visame pasaulyje buvo iškilmingai paminėtos 100 – osios Pirmojo pasaulinio karo metinės. Pirmasis pasaulinis karas, vykęs 1914 m. rugpjūčio 1 d. – 1918 m. lapkričio 11 d.. nusinešė apie 13,6 mln. žmonių gyvybių. Sužeista ir suluošinta daugiau nei 20 mln.
Sakoma, kad aguonos
auga karo nualintoje ir išdegintoje, nederlinga tapusioje žemėje.
Tai buvo pastebėta XIX a., kai Napoleono
karų nusiaubtuose kloniuose pridygdavo raudonų aguonų. 1914 m.
Šiaurės Prancūzijos ir Flandrijos karo laukuose dygstančias
raudonas aguonas 1915 m. savo eilėse aprašė Kanados karo medicinos
karininkas Johnas McCrae. Jo eilėraštis „Flandrijos laukuose“
(In Flanders Fields) puikiai pažįstamas ir mūsų laikais. Įkvėpta
šių eilių amerikiečių profesorė Moina Michael publikavo savo
poemą „We Shall Keep the Faith“ ir pradėjo segtis į atlapą
raudonos aguonos žiedą. Po karo ji skaitė neįgaliems veteranams
paskaitas, o tam, kad paremti juos finansiškai – gamino aguonos
žiedus ir juos pardavinėjo. Būtent nuo tada raudonos aguonos tapo
žuvusių Pirmajame pasauliniame simboliu.
Jungtinėje
Karalystėje kiekvieną lapkričio 11-ąja, nepriklausomai nuo
savaitės dienos, šventė minima poros minučių tyla. Tačiau
visuomenės patogumui įvairios ceremonijos vyksta antrąjį
lapkričio sekmadienį. Prie paminklų dedami aguonų vainikai, o
visą lapkritį daugelis anglų (ir ne tik anglų) vaikšto atlapuose
segėdami raudonų aguonų žiedus.
Raudonoji aguona
Raudonąsias aguonas
pirmą kartą įsisegė „Amerikos Legiono“ nariai 1914 - 1918 m.
žuvusiems JAV kariams atminti. Vėliau jas pradėjo segtis karo
veteranų grupės Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Australijoje
ir Zelandijoje.
Raudonos aguonos
prieštaringai vertinamos Šiaurės Airijoje. Dauguma Airijos
nacionalistų bei katalikų atsisako jas segtis dėl britų
kariuomenės veiksmų per neramumus Šiaurės Airijoje.
Baltoji aguona
1926 m., praėjus
keletui metų po raudonųjų aguonų tradicijos išpopuliarėjimo,
Jungtinės Karalystės pacifistų judėjimas „No More War“
pradėjo propaguoti baltas aguonas. Judėjimo nariai siekė, kad
raudonųjų aguonų centre puikuotųsi užrašas „No More War“ –
„Daugiau jokio karo“, arba aguona būtų baltos spalvos. Tačiau
tokių aguonų idėja masinio populiarumo nesusilaukė.
Pirmasis baltomis
aguonomis 1933 m. pradėjo prekiauti Moterų gildijos kooperatyvas.
1934 m. prie jų prisijungė „Taikos įpareigojimo sąjunga“,
1937 m. ant žuvusių kapų padėti baltaspalvių aguonų vainikai.
Pacifistų organizacijos, tokios kaip „Anglikonų pacifistų
brolija“, baltųjų aguonų tradiciją puoselėja ir šiandien.
Virginija Buškevičiūtė - Lukauskienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą