Kas ta Aguonų diena?

Kiekvienais metais, lapkričio mėnesį, anglų (ir ne tik anglų) atlapuose pražysta aguonos. Dažniausiai, raudonos, kartais pasitaiko ir baltų. Ką jos reiškia? 


2014 - ųjų rugpjūčio 4 d. visame pasaulyje buvo iškilmingai paminėtos 100 – osios Pirmojo pasaulinio karo metinės. Pirmasis pasaulinis karas, vykęs 1914 m. rugpjūčio 1 d. – 1918 m. lapkričio 11 d.. nusinešė apie 13,6 mln. žmonių gyvybių. Sužeista ir suluošinta daugiau nei 20 mln. 

Pirmoji pasaulinio karo aukų atminimo diena Didžiojoje Britanijoje bei kitose Britų tautų sandraugos šalyse pradėta švęsti 1919 - aisiais. Iš pradžių šventė vadinosi Paliaubų diena. Po Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945 m. Paliaubų diena (Armistice Day) buvo pervadinta į Atminimo dieną (Remembrance Day). Tačiau dar populiaresnis jos pavadinimas - Poppy Day – aguonų diena.

Sakoma, kad aguonos auga karo nualintoje ir išdegintoje, nederlinga tapusioje žemėje. Tai buvo pastebėta XIX a., kai Napoleono karų nusiaubtuose kloniuose pridygdavo raudonų aguonų. 1914 m. Šiaurės Prancūzijos ir Flandrijos karo laukuose dygstančias raudonas aguonas 1915 m. savo eilėse aprašė Kanados karo medicinos karininkas Johnas McCrae. Jo eilėraštis „Flandrijos laukuose“ (In Flanders Fields) puikiai pažįstamas ir mūsų laikais. Įkvėpta šių eilių amerikiečių profesorė Moina Michael publikavo savo poemą „We Shall Keep the Faith“ ir pradėjo segtis į atlapą raudonos aguonos žiedą. Po karo ji skaitė neįgaliems veteranams paskaitas, o tam, kad paremti juos finansiškai – gamino aguonos žiedus ir juos pardavinėjo. Būtent nuo tada raudonos aguonos tapo žuvusių Pirmajame pasauliniame simboliu. 

 

Jungtinėje Karalystėje kiekvieną lapkričio 11-ąja, nepriklausomai nuo savaitės dienos, šventė minima poros minučių tyla. Tačiau visuomenės patogumui įvairios ceremonijos vyksta antrąjį lapkričio sekmadienį. Prie paminklų dedami aguonų vainikai, o visą lapkritį daugelis anglų (ir ne tik anglų) vaikšto atlapuose segėdami raudonų aguonų žiedus.

Raudonoji aguona 

Raudonąsias aguonas pirmą kartą įsisegė „Amerikos Legiono“ nariai 1914 - 1918 m. žuvusiems JAV kariams atminti. Vėliau jas pradėjo segtis karo veteranų grupės Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Australijoje ir Zelandijoje. 

 

Raudonos aguonos prieštaringai vertinamos Šiaurės Airijoje. Dauguma Airijos nacionalistų bei katalikų atsisako jas segtis dėl britų kariuomenės veiksmų per neramumus Šiaurės Airijoje.

Baltoji aguona 

1926 m., praėjus keletui metų po raudonųjų aguonų tradicijos išpopuliarėjimo, Jungtinės Karalystės pacifistų judėjimas „No More War“ pradėjo propaguoti baltas aguonas. Judėjimo nariai siekė, kad raudonųjų aguonų centre puikuotųsi užrašas „No More War“ – „Daugiau jokio karo“, arba aguona būtų baltos spalvos. Tačiau tokių aguonų idėja masinio populiarumo nesusilaukė. 

 

Pirmasis baltomis aguonomis 1933 m. pradėjo prekiauti Moterų gildijos kooperatyvas. 1934 m. prie jų prisijungė „Taikos įpareigojimo sąjunga“, 1937 m. ant žuvusių kapų padėti baltaspalvių aguonų vainikai. Pacifistų organizacijos, tokios kaip „Anglikonų pacifistų brolija“, baltųjų aguonų tradiciją puoselėja ir šiandien. 

Virginija Buškevičiūtė - Lukauskienė

publikuota su autorės sutikimu

 Daugiau autorės straipsnių