XVIII amžiuje Londone
gyveno graviruotojas ir kartografas Jonathanas Spilsbury. 1767 m. jis
pristatė visuomenei ypatingą išradimą – pasaulio žemėlapį,
supjaustytą į gabaliukus. Ši naujovė turėjo padidinti mokinių
susidomėjimą geografija: jie turėjo iš atskirų detalių
sudėlioti visą žemėlapį.
J. Spilsbury graviūroje
buvo pavaizduota Eurazija, Šiaurės ir Pietų Amerika, Afrika, trūko
tik mažai ištyrinėtos Australijos ir dar neatrastos Antarktidos.
Tai ir buvo pačios pirmosios dėlionės. Iki 1820 metų jas naudojo
kaip mokymo priemonę, nuo dabartinių dėlionių detalės skyrėsi
tik lygiakrašte forma. Iš pradžių toks žaidimas kainavo
ganėtinai brangiai, kadangi dėlionės pagrindas gamintas iš
medžio, todėl XIX a. pabaigoje medį pakeitė pigus kartonas.
XX a. pradžioje dėliones
jau pradėjo gaminti ne tik mokymuisi, bet ir pramogai, todėl
atsirado didelė paveikslėlių įvairovė: gyvūnų atvaizdai,
kalėdiniai atvirukai, žymūs dailės kūriniai. Ši pramoga buvo
skirta tiek vaikams, tiek suaugusiems. 1909 m. Šiaurės Amerikos
kompanija „Parker Brothers“ pradėjo gaminti pirmąsias dėliones,
kurių detalių kraštai buvo iškarpyti – taip sudėtas paveikslas
tapo sunkiau išardomas.
