Gladius arba
gladijus (lot. gladius) – trumpas dviašmenis romėnų kalavijas
(iki 60 cm ilgio). Manoma, kad romėnai jį galėję perimti iš
senųjų Pirėnų pusiasalio gyventojų, žygių į Ispaniją metu
(todėl gladijus kartais vadintas „ispanišku kalaviju“), tačiau
vėliau ištobulino. Gladijaus svorio centras balansuotas bumbulo
pavidalo rankenos antgalio pagalba.
Paprastai gladijus buvo
naudojamas kautis rikiuotėje, artimu atstumu nuo priešo, ir,
pirmiausia, - durti. Kirsti juo buvo galima, tačiau dėl ginklo
geležtės trumpumo kirstiniai smūgiai didelę pramušamąja galia
nepasižymėjo. Gaminti jie iš geležies, rečiau – iš bronzos.
Nepaisant
savo trumpumo, patyrusio kario rankose gladijus virsdavo efektyviu ir
baisiu ginklu. Beje, lotyniškas žodis gladius reiškia
tiesiog kalaviją; nuo jo kilo ir gladiatorių pavadinimas.
