JAV kariuomenėje
dirbantis budelis Johnas Clarence Woodsas (1911 – 1950 m.)
Niurnbergo tribunolo sprendimu pakorė dešimt svarbius postus
užėmusių nacių Vokietijos lyderių. Vėliau prie jo aukų
skaičiaus prisidėjo dar septyni Tokijaus tribūnole nuteisti japonų
karo nusikaltėliai.
Tačiau mažai kas žino,
jog psichinių sutrikimų turėjęs Woodsas budelio amatu vertėsi
dar prieš karą, viename iš Kalifornijos kalėjimų pakoręs
pusketvirto šimto myriop nuteistų nusikaltėlių.
Niurnberge
JAV kariuomenės seržantas Woodsas sukonstravo kartuves, kurios nuo įprastų kartuvių skyrėsi
tuo, kad po pasmerktojo kojomis atsidarydavo liukas ir kūnas visu
svoriu griūdavo žemyn. Manoma, kad aukai toks korimo būdas labiau
skausmingas, nei kad ji būtų pakarta išspyrus, pavyzdžiui,
taburetę iš po kojų. To meto duomenimis, budelis Woodsas nekart
pažeidė „humaniško korimo“ taisykles: jo aukos kratydavosi
kilpoje net po kelias minutes. Kaip ten bebūtų, į JAV budelis
Woodsas grįžo triumfuodamas: nė vienas jo amato brolis nebuvo
sutinkamas tai šiltai. Woodsas noriai dalino interviu į kairę ir į
dešinę, fotografuodavosi įvairiems leidiniams ir nuolat kalbėjo,
kad didžiuojasi koręs nacius. Užsuko jis ir savo kartuvių virvių
„nuo Johno Woodso“ bizniuką: paprasčiausios
virvės buvo pardavinėjamos kaip autentiškos Niurnbergo egzekucijų
virvės!
1950 m.
Sant-Antonio kalėjime, kuriame dirbo Johnas Woodsas, nuspręsta
mirties bausmę vykdyti elektros kėdėje. Sakoma, kad Woodsas
aktyviai prisidėjo prie naujojo
įtaiso bandymų, todėl budeliui netikėtai
žuvus pasklido kalbos, kad galą jis gavo jis eksperimentuodamas su
elektros kėde. Ir iš tiesų, Woodsas žuvo nuo elektros smūgio.
Tačiau savo namuose taisydamas instaliaciją.
