2015 m. lapkričio 7 d., šeštadienis

Apie spartiečių šukuosenas

Pasak Ksenofonto, į suaugusių pasaulį įžengusiems Spartos jaunuoliams buvo leidžiama nešioti ilgus plaukus. Manyta, kad tai padaro juos aukštesniais ir didingesniais. Remiantis kita versija, gražius vyrus ilgį plaukai darė dar patrauklesniais, o negražius - dar labiau atstumiančiais (Plutarchas, Lisandras, I, 2; Moralijos, 189 E, 228 F). 

Vienoje senovės legendoje pasakojama, kad Lakonijos gyventojams leista auginti ilgus plaukus, ko jie seniau niekuomet nedarydavo, po „geriausiųjų mūšio“ (Herodotas, 1, 82, 8). Aristotelis rašė (Retoriką, 1, 9, 26), kad spartiečiams ilgi plaukai siejosi su kilnumu. Tai buvo laisvų žmonių ženklas, kadangi vergai ilgų plaukų nenešiojo.

Plutarchas teigė, kad vienas senas spartietis į klausimą, kodėl jis nešioja tokią ilgus plaukus ir barzdą, atsakė: „Aš taip vertinu savo žilus plaukus, kad niekada savo elgesių neužtrauksiu jiems gėdos“. IV a. pr. Kr. tiek plaukus, tiek barzdas spartiečiai tikriausiai ėmė kirpti trumpiau.

Beje, sakoma, kad kiekvienas save gerbiantis Lakonijos gyventojas nešiojosi šukas. Į persų nelaisvę patekęs spartiečių karvedys Ktearchas džiaugsmingai išmainė savo brangų žiedą už galimybę susišukuoti (Plutarchas, Artakserksas, 18, 1).