Vietiniai Kaukazo negrai

Mokslininkai neturi vieningos nuomonės, iš kur Kaukaze atsirado negrai ir kokia jų etninė kilmė. Daugmaž aišku tik tai, kad XVII a. į kai kuriuos Abchazijos kaimus Adziubžos apylinkėse (tada šios žemės priklausė Osmanų imperijai) atvyko juodaodžiai naujakuriai.

Pagal vieną versiją, kelis šimtus juodaodžių vergų nusipirko kunigaikščių Šeršavidzių giminė. Vergai turėjo darbuotis citrusų plantacijose. Tai buvo vienintelis masinio afrikiečių importo į Juodosios jūros pakrantę atvejis.

Gruziniškai negrus vadino šavi kaci („juodas žmogus“) arba šavi chalchi („juoda liaudis“). Jau XIX a. visi negrai kalbėjo tik abchaziškai ir laikė save šios tautos atstovais. Buvo tik vienas skirtumas – negrai buvo musulmonai.

Etnografas J. Markovas 1913 m. publikavo straipsnį laikraštyje „Kavkaz“: „Mane apstulbino tropikams būdingas landšaftas. Tarp ryškiai žalios ir žmogaus neliestos augmenijos ryškėjo trobelės dengtos nendrėmis. Žaidė negriukai garbanotais plaukais, visur buvo juodi žmonės apsirengę baltai. Negrai niekuo nesiskiria nuo abchazų, kalba tik abchaziškai.“

Tame pačiame laikraštyje vyndarys Victor Thiébaut rašė : „1884 m. aš aplankiau dalį Abchazijos ir sutikau ten keletą negrų. Jie buvo musulmonai. Kiek pamenu, jų išvaizdos tipas buvo abisiniškas, bet jie patys negalėjo tiksliai pasakyti apie savo kilmę. 1887 m. pas mane pradėjo tarnauti jaunas negras. Jis buvo pats ištikimiausias iš visų tarnų – miegojo tik prie mano kambario durų.“

Josifo Stalino dukra Svetlana Alilujeva 1969 m. savo knygoje „Tik vienieri metai“ rašė : „Negrai Abchazijoje išliko iki mūsų laikų. Juodieji musulmonai gyveno ne ką geriau negu jų protėviai Afrikoje : beveik visi beraščiai ir nuskurdę. Vietiniai gyentojai su negrais nesituokia. Jaunimas mokantis rusiškai pasakoja, kad visi nori mokytis, moterys beraštės ir rasė miršta.“

Ir pabaigai ištrauka iš abchazų rašytojo Fazilio Iskanderio knygos „Sandro iš Čegemo“ :

„- Na, o kaip gyvena negrai SSSR ? 

  - Kokie negrai? - paklausė šeimininkas. 

  - Kaip tai kokie? Jūs ! - nustebo princas žvelgdamas į vietinius negrus, kurie sėdėjo su juo prie vieno stalo.

  - Mes ne negrai, o abchazai – šeimininkas nusišypsojo jam įprasta maniera ir linktelėjo galva į likusių negrų pusę.“