Mokslininkai neturi
vieningos nuomonės, iš kur Kaukaze atsirado negrai ir kokia jų
etninė kilmė. Daugmaž aišku tik tai, kad XVII a. į kai kuriuos
Abchazijos kaimus Adziubžos apylinkėse (tada šios žemės
priklausė Osmanų imperijai) atvyko juodaodžiai naujakuriai.
Pagal vieną versiją,
kelis šimtus juodaodžių vergų nusipirko kunigaikščių
Šeršavidzių giminė. Vergai turėjo darbuotis citrusų
plantacijose. Tai buvo vienintelis masinio afrikiečių importo į
Juodosios jūros pakrantę atvejis.
Gruziniškai negrus
vadino šavi kaci („juodas
žmogus“) arba šavi chalchi
(„juoda liaudis“). Jau XIX a. visi negrai kalbėjo tik
abchaziškai ir laikė save šios tautos atstovais. Buvo tik vienas
skirtumas – negrai buvo musulmonai.
Etnografas
J. Markovas 1913 m. publikavo straipsnį laikraštyje „Kavkaz“:
„Mane apstulbino tropikams būdingas landšaftas. Tarp ryškiai
žalios ir žmogaus neliestos augmenijos ryškėjo trobelės dengtos
nendrėmis. Žaidė negriukai garbanotais plaukais, visur buvo juodi
žmonės apsirengę baltai. Negrai niekuo nesiskiria nuo abchazų,
kalba tik abchaziškai.“
Tame
pačiame laikraštyje vyndarys Victor Thiébaut
rašė : „1884 m. aš aplankiau dalį Abchazijos ir sutikau
ten keletą negrų. Jie buvo musulmonai. Kiek pamenu, jų išvaizdos
tipas buvo abisiniškas, bet jie patys negalėjo tiksliai pasakyti
apie savo kilmę. 1887 m. pas mane pradėjo tarnauti jaunas negras.
Jis buvo pats ištikimiausias iš visų tarnų – miegojo tik prie
mano kambario durų.“
Josifo
Stalino dukra Svetlana Alilujeva 1969
m. savo
knygoje „Tik vienieri metai“ rašė : „Negrai Abchazijoje
išliko iki mūsų laikų. Juodieji musulmonai gyveno ne ką geriau
negu jų protėviai Afrikoje : beveik visi beraščiai ir
nuskurdę. Vietiniai gyentojai su negrais nesituokia. Jaunimas
mokantis rusiškai pasakoja, kad visi nori mokytis, moterys beraštės
ir rasė miršta.“
Ir
pabaigai ištrauka iš abchazų rašytojo Fazilio Iskanderio knygos
„Sandro iš Čegemo“ :
„-
Na, o kaip gyvena negrai SSSR ?
- Kokie
negrai? - paklausė šeimininkas.
-
Kaip tai kokie? Jūs ! - nustebo princas žvelgdamas į
vietinius negrus, kurie sėdėjo su juo prie vieno stalo.
- Mes
ne negrai, o abchazai – šeimininkas
nusišypsojo jam įprasta maniera ir linktelėjo galva į likusių
negrų pusę.“
