2015 m. spalio 21 d., trečiadienis

Tradicinės bretonų lovos

Bretonai – vieni iš nedaugelio išlikusių keltų palikuonių Europoje. Jie yra kilę iš britų genties, kurie persikėlė į Armoriko pusiasalį V-VI a. Britai pavadino pusiasalį Bretane ir paskleidė krikščionybę.

Dabar Bretanė tėra Prancūzijos dalis, bet su savita kultūra, tradicijomis ir gyvenimo būdu. Didžioji dalis provincijos gyventojų verčiasi žvejyba, o jų namai puikiai pritaikyti atšiauriam klimatui. Pats paprasčiausias bretonų valstiečio būstas – tai stačiakampio formos granito statinys, ganėtinai žemas, o abiejuose stogo galuose yra kaminai. Paprastai namas stovi kalvos papėdėje, šiaurinėje ir vakarinėje pusėje nėra nei durų, nei langų – jie pietinėje sienoje, kad maksimaliai apsaugotų namo gyventojus nuo atšiauraus jūrinio vėjo. 

Bretanė praktiškai vienintelė Prancūzijos sritis, kur kaimuose dar gaminami rankų darbo baldai. Liudvikų XIV, XV ir XVI epochų stiliai čia beveik neturėjo įtakos, todėl provincija sugebėjo išlaikyti savotiškas formas ir gamybos būdus. Masyvūs baldai iš ąžuolo, kaštono ar riešutmedžio gausiai puošiami raižiniais. Geometrinis ornamentas sudarytas iš rozečių, spiralių, vingių. Dažnai sutinkami religiniai motyvai, stilizuotos gėlės ar baliustradų eilės.

Tradicinis valstiečio gyvenamojo namo baldas yra lova-spinta. Tai medinis baldas, forma panašus į spintą, jo stumdomos durelės puošiamos gausiais raižiniais. Tokių lovų gultas yra ganėtinai aukštai, todėl prie lovos būtinai statydavo suolą-skrynią kaip pakojį. Taip pat Bretanės regionui būdingos pusiau uždaros lovos, kurių prieangį uždengdavo užuolaidomis bei lovos su kolonomis. Mūsų laikais lovos-spintos beveik išnykę, bretonai dažniausiai miega miestietiško tipo plačiose lovose. Suolai-skrynios taip pat buvo gausiai dekoruoti, juose laikydavo patalynę ir drabužius. Bufetai ir indaujos kaip interjero dalis atsirado palyginti neseniai.