Makbetas ir Dunkanas – šie vardai išgarsėjo
Viljamo Šekspyro ir jo pjesės „Makbetas“ dėka. Bet ar V.
Šekspyro pjesė istoriškai tiksli, galėsite sužinoti tik
perskaitę įrašą apie tikruosius Makbetą ir Dunkaną.
Per amžius Škotijos klanai kariavo tarpusavyje.
Šalies krantus atakavo vikingai. Škotų ir piktų karalius
Malkolmas išsiuntė Lodiano anglus į Karhamo mūšį 1018 m.
Pasiekęs pergalę jis tapo galingiausiu Škotijos asmeniu.
Tais pačiais metai nepalikęs palikuonių mirė
britų karalius Ovenas. Malkolmo anūkas Dunkanas vedybų pagalba
tapo teisėtu sosto įpėdiniu. Tokiu būdu Malkolmas galėjo
sujungti keturias Škotijos karalystes į vieną, ir valstybė
susivienijo.
Škotijos karalius Dunkanas I Ligonis (1034 –
1040)
1034 m. mirus Malkolmui, į sostą įžengė jo
anūkas Donnchad mac Crinain arba
Dunkanas I Ligonis. Jis nepasižymėjo stipriu charakteriu ir
buvo žymiai prastesnis valdovas už senelį. Dunkanas vadovavo
pragaištingai kampanijai į Nortumbriją ir buvo priverstas gėdingai
grįžti namo.
Jo pusbrolis Makbetas vadovavo šiaurės škotams ir
taip pat pretendavo į sostą per motinos liniją. Makbetas sudarė
aljansą su Orknio grafu ir nužudė Dunkaną prie Elgino 1040 m.
Makbetas Raudonasis karalius
(1040 – 1057)
Mac Bethad mac Findláich arba Makbetas, Morėjos
valdovas, užėmė Škotijos sostą kartu su žmona Grauch. Jis buvo
gerbiamas dėl stiprių lyderio savybių ir sėkmingai valdė šalį
17 metų. Makbetas gyveno Dunsinano pilyje Perto šiaurėje. Jo
viešpatavimo metu šalyje buvo taip saugu, kad 1050 m. karalius galėjo
išvykti į piligriminę kelionę Romos link. Deja, taika
greitai baigėsi. Dunkano sūnus Malkolmas po tėvo nužudymo pabėgo
į Nortumbriją ir niekada neatsisakė minties užgrobti sostą. 1054
m. Malkolmo ir jo sąjungininko, Sivardo grafo, kariuomenės leidosi
į žygį prieš Makbetą. Mūšyje prie Dunsinano karaliaus pajėgos
buvo sutriuškintos. Makbetas liko soste, bet turėjo gražinti
Malkolmui visas priklausiusias žemes. 1057 m. rugpjūčio 15 d.
mūšyje Aberdinšire karalių sutriuškino galutinai ir sostą užėmė
Dunkano sūnus Máel
Coluim mac Donnchada arba Malkolmas III.
