Skandinavų žmonos ir mylimosios

Islandijos kolonizavimo laikais daugelis turtingesnių skandinavų vyrų turėjo ne tik žmonas, bet ir sugulovės, kurios senovės norvegų kalba buvo vadinamos frilur. 

Prieš XI a. vergovė saloje faktiškai išnyko, tačiau daugpatystė, kaip reiškinys, liko. Dažniausiai neoficialiomis žmonomis tapdavo merginos iš socialiniu statusu žemesnių šeimų. Kai moteris tapdavo aukštą visuomeninę padėtį turinčio žmogaus „mylimąja“, jos pačios, ir jos giminės autoritetas taip pat išaugdavo. Savo frilur artimuosius vyras vertino kaip ištikimus sąjungininkus. Dažnai tokia neoficiali žmona vyro buvo netgi daugiau mylima ir gerbiama už oficialią. Pasak senovinės islandų patarlės, „geriau būti gero žmogaus sugulove, nei bjauraus - žmona“.

„Pilkojoje žąsyje“ praktiškai nekalbama apie frilur bei jų teisės, tačiau XII - XIII a. sagose apie jas galima aptikti nemažai užuominų.
 

XIII a. „šalutinės santuokos“ būdavo sudaromos norint išplėsti savo įtaką ar įgyti apsaugą. Dažniausiai tai būdavo formalus susitarimas tarp giminių. Tai liudija gana silpną tuometinių teismų efektyvumą, todėl geriausia saugumo garantija tapdavo (kad ir neoficiali) giminystė.