Grožis
– galinga jėga, bet reklama ne ką mažiau. Viena iš XX a.
ketvirtajame dešimtmetyje vykusių reklamos kampanijų žadėjo
moterims stebuklus.
„Kosmetika
Tho-Radia aprūpina
organizmo ląsteles gyvybine energija, skatina kraujotaką, daro odą
lygią ir glotnią, naikina defektus, apsaugo nuo kenksmingo aplinkos
poveikio, stabdo senėjimą, išlygina raukšles“.
Skamba
viliojančiai, jei ne vienas „bet“. Pranzūzės kaip pašėlę
puolė pirkti šios linijos produktus, tik niekas joms nepasakojo,
kad į jų sudėtį įeina radžio bromidas ir torio chloridas.
Marija
Kiuri atrado radžio cheminį elementą ir už tai gavo Nobelio
premiją. Radis labai greitai tapo panacėja medicinoje, juo gydė
piktybinius auglius ir gana sėkmingai.
Kosmetikos
kompanijos Tho-Radia įkūrėjai
užsitikrino farmacininkų paramą ir pradėjo mirtinų grožio
priemonių gamybą. Beje, tais laikais farmacininko antspaudas ant
gaminio garantavo jo kokybę ir saugumą.
1943
m. radžio toksinės savybės buvo galutinai pripažintos ir
kompanijos produkcija prilyginta nuodams.
