2015 m. spalio 21 d., trečiadienis

"Melas karo metu"

Pagrindiniai šiuolaikinės propagandos principai buvo aprašyti Didžiosios Britanijos diplomato, lordo Arthuro Ponsoby (1871 - 1946 m.) knygoje „Melas karo metu“ (Falsehood in Wartime, 1928 m.). Pats autorius buvo didelis karo ir bet kokio militarizmo priešininkas, teigiantis, kad melas - naudingas kiekvienos kariaujančios valstybės ginklas.

Pagrindinius karo meto propagandos principus Ponsoby apibrėžė taip:

1) Mes nenorime karo. Svarbu įtikinti savo šalies piliečius, kad kažkas nekenčia mūsų ir iš tos aklos neapykantos ruošiasi mus pulti (ar jau užpuolė!)
2) Karas vyksta tik dėl priešo kaltės. Tai būtent jis pradėjo karą (ar svajoja jį pradėti), o mes tik ginamės.
3) Priešiškos šalies lyderis - tikras Šėtonas.
„Visiškai nebūtina priversti nekęsti visos tautos - rašė Ponsoby - pakanka personifikuoti priešo vaizdinį, parodyti savo visuomenei, kad „jų“ lyderis - nesveikas, pamišęs, klastingas, parsidavėliškas žmogus“.
4) Mes kovojame už didį, teisingą reikalą. Būtina nutylėti, kad kiekvienas karas tai, visų pirmą, - ekonominiai interesai, o nuolat pabrėžti humanitarines priežastis.
5) Priešas nuosekliai žiaurus, nežmoniškas, sadistiškas. Reikia nuolat trimituoti apie jo vykdomus nusikaltimus neužmirštant akcentuoti, kad priešui iš prigimties būdingi tokie poelgiai.
6) Priešas naudoja draudžiamus, „negarbingus“ masinio naikinimo ginklus.
7) Mūsų nuostoliai kare - nereikšmingi, o priešo - sunkiai suskaičiuojami. Mūsų pergalės - didžiulės, o (kartais pasitaikantys) pralaimėjimai - nieko nelemiantys.
8) Teisingą mūsų kovą palaiko intelektualai, visuomenės šviesuliai, meno bei kultūros žmonės.
9) Mūsų misija šventa. Priešo darbai – bedieviški, primityvūs, velniški, tamsūs.
10) Kiekvienas, abejojantis mūsų misija ir propaganda - paprasčiausias išdavikas.