Pagrindiniai
šiuolaikinės propagandos principai buvo aprašyti Didžiosios
Britanijos diplomato, lordo Arthuro Ponsoby (1871 - 1946 m.) knygoje
„Melas karo metu“ (Falsehood in Wartime, 1928 m.). Pats
autorius buvo didelis karo ir bet kokio militarizmo priešininkas,
teigiantis, kad melas - naudingas kiekvienos kariaujančios
valstybės ginklas.
1) Mes
nenorime karo. Svarbu įtikinti savo šalies piliečius, kad kažkas
nekenčia mūsų ir iš tos aklos neapykantos ruošiasi mus pulti (ar
jau užpuolė!)
2) Karas
vyksta tik dėl priešo kaltės. Tai būtent jis pradėjo karą (ar
svajoja jį pradėti), o mes tik ginamės.
3)
Priešiškos šalies lyderis - tikras Šėtonas.
„Visiškai
nebūtina priversti nekęsti visos tautos - rašė Ponsoby - pakanka
personifikuoti priešo vaizdinį, parodyti savo visuomenei, kad „jų“
lyderis - nesveikas, pamišęs, klastingas, parsidavėliškas
žmogus“.
4) Mes
kovojame už didį, teisingą reikalą. Būtina nutylėti, kad
kiekvienas karas tai, visų pirmą, - ekonominiai interesai, o nuolat
pabrėžti humanitarines priežastis.
5) Priešas
nuosekliai žiaurus, nežmoniškas, sadistiškas. Reikia nuolat
trimituoti apie jo vykdomus nusikaltimus neužmirštant akcentuoti,
kad priešui iš prigimties būdingi tokie poelgiai.
6) Priešas
naudoja draudžiamus, „negarbingus“ masinio naikinimo ginklus.
7) Mūsų
nuostoliai kare - nereikšmingi, o priešo - sunkiai suskaičiuojami.
Mūsų pergalės - didžiulės, o (kartais pasitaikantys)
pralaimėjimai - nieko nelemiantys.
8) Teisingą
mūsų kovą palaiko intelektualai, visuomenės šviesuliai, meno bei
kultūros žmonės.
9) Mūsų
misija šventa. Priešo darbai – bedieviški, primityvūs,
velniški, tamsūs.
10)
Kiekvienas, abejojantis mūsų misija ir propaganda - paprasčiausias
išdavikas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą