„Karališkoji kariuomenė“
Kariniai
statybos būriai, dar vadinami strojbatu (rus.
cтроительный батальон - statybos
batalionas), buvo įkurti 1942 m. vasario 13 d. Liaudies komisarų
tarybos nurodymu. Pagrindinė jų užduotis buvo įvairiausių objektų statyba bei remontas iš vokiečių atkovotose teritorijose.
Maždaug tuo
pat metu atsiranda ir sąvoka strojbatas, kuri, nors
aštuntajame XX a. dešimtmetyje ir buvo paskelbta oficialiai
nenaudotina, tvirtai įsišaknijo kariškame bei civiliniame žargone.
Strojbatininkai ironiškai save vadindavo „karališkąja kariuomene“.
Pagal vieną
versiją tai nutiko dėl to, kad devintajame XX a. dešimtmetyje
strojbatą sudarė nuo 300 iki 400 tūkst. karių, kas viršijo
Vidaus kariuomenę (60 000), jūrų pėstininkus (15 000) ir pasienio
kariuomenę (220 000) kartu sudėjus. Pagal kitą, pavadinimas
susijęs su konstruktoriaus Sergejaus Koroliovo pavarde (visi
kosmodromas SSSR teritorijoje buvo statomi statybos būrių, o
Koroliovo pavardė skamba panašiai kaip rusiškas žodis король
- karalius).
Tarnybos
sąlygos
Strojbatas
laikytas ne pačią prestižiškiausia tarnybos vieta, kadangi su tikrąją karo tarnyba statybos būriai
siejosi mažai. Nepaisant to, strojbato šauktiniai, lyginant
su šauktiniais į kitus kariuomenės dalinius, turėjo tam tikrų
pranašumų.
Nuo 1977 m.
pavasario strojbatininkai už savo darbą gaudavo atlyginimą, iš
kurio, tiesa, buvo išskaičiuojama tam tikra suma už maitinimą,
aprūpinimą uniforma, pirties paslaugas, kultūrinius renginius, ir
pan. Kas mėnesį galėjo apie 30
rublių.
Atlyginimai
statybos būriuose svyravo nuo 110 iki 180 rublių (apie 1980 m.),
tačiau galėjo siekti ir 250 rublių. Viskas priklausė nuo
specialybės. Daugiau už visus gaudavo dirbę bokštiniuose
krantuose ir ekskavatorininkai. Uždarbis kaupėsi kario-statybininko
sąskaitoje ir buvo išmokamas jam išėjus į atsargą. Tiesa,
iškilus būtinybei kartais buvo leidžiama nusiųsti pinigų
artimiesiems. Pasibaigus tarnybai, nagingi strojbatininkai išveždavo
iki 5 000 rublių. Pasitaikydavo ir kitų uždarbio šaltinių, ypač
- vadinamosiose „chaltūrose“, kuomet būdavo galima papildomai
užsidirbti 10 - 15 rublių per dieną.
Sudėtis
Komplektuojami
strojbatai buvo iš statybininkų mokyklas baigusių
jaunuolių. Dažnai čia patekdavo ir „mokantys elgtis su darbo
įrankiais“ kaimo gyventojai. Ten pat paskirdavo ne pačius
sėkmingiausius jaunimo atstovus, dažnai turinčius teistumą, ir vaikinus su sveikatos sutrikimais.
Buvo
atsižvelgiama ir į tautybę, nors viešiau kalbėti apie tai vengta.
Kaukaziečiai bei Vidurio Azijos tautybių atstovai kartais sudarė
90 proc. visų strojbato karių. Paplitusi nuomonė, kad taip
buvo dėl prasto pastarųjų rusų kalbos mokėjimo (kita, nepolitkorektiška nuomonė: todėl, kad šauktiniai iš Vidurinės Azijos laikyti esantys per kvaili tarnybai su ginklu) . Azijiečių
dominavimas strojbatuose - dar viena priežastis, dėl kurios
šių batalionų dažnas europietiškos tautybės šauktinis kratėsi
lyg velnio.
Strojbatų
kritika
Pats karinių
- statybinių dalinių egzistavimo faktas nekart buvo kritikuojamas
iš karinės SSSR vadovybės pusės. Abejota netgi strojbatų
legalumu. 1956 m. gynybos ministras Georgijus Žukovas ir generalinio
štabo viršininkas Vasilijus Sokolovskis tvirtino, kad karių darbo
panaudojimas pramonėje prieštarauja SSSR Konstitucijai, kadangi
remiantis vienu iš jos straipsnių, „tarnyba turi vykti šalies
ginkluotose pajėgose, o ne civilinėms ministerijoms
priklausančiose statybos organizacijose“.
Specialistai
kreipė dėmesį į tai, kad strojbatų darbas buvo blogai
organizuotas ir nenašus, o bendras „karių-statybininkų“
aprūpinimas - prastas. Pasitaikydavo atvejų, kad strojbatininkai
gyvendavo visiškai tam nepritaikytose patalpose antisanitarinėmis
sąlygomis.
Pavojingi
regionai
Priešingai
susidariusiai nuomonei, tarnyba statybos būriuose galėjo būti gana
pavojinga. 1986 m. strojbatų kariai likvidavo Černobylio
katastrofos padarinius ir sudarė ne mažiau 70% radioaktyvioje
zonoje dirbusio kontingento. Po dviejų metų jie vyko į Armėniją
ardyti žemės drebėjimo metu apgriautų statinių. Tarnavo jie ir
Afganistane, kur statė karinius miestelius bei aerodromus okupacinei
sovietų kariuomenei.
Strojbato antsiuvas
