Nasredinas
Kadžaras (Naser al-Din Shah Qajar) buvo ilgiausiai per visą Irano
istoriją šalį karaliavęs monarchas. Ketvirtojo Irano šacho
valdymas truko 47 metus nuo 1848 iki 1896 m. Savo laikmečiui jis
buvo gerai išsilavinęs ir pagarsėjo kaip sibaritas, tuo sukeldamas
pavaldinių nepasitenkinimą. Viena iš daugelio šacho aistrų buvo
fotografija.
Jau
nuo vaikystės jis domėjosi šiuo menu, o pradėjęs valdyti savo
rūmuose įkūrė pirmąją fotostudiją. 1870 m. Teherane nuosavą
fotoateljė turėjo rusas Antonas Sevriuginas, kuris vėliau tapo
karališkųjų rūmų fotografu. A. Sevriuginas sudarė Irano
fotometraštį ir už šiuos nuopelnus jam suteikė garbingą titulą.
Rusų fotografas galėjo fotografuoti šachą, jo giminaičius
vyrus, dvariškius ir tarnus. Haremą, kuriame buvo apie 100
sugulovių, šachas fotografavo pats. Jis pats ryškindavo nuotraukas
karališkųjų rūmų laboratorijoje ir laikė jas atlasiniuose
albumuose savo dvare Golestane.
Sugulovių
nuotraukos neįprastos, nes pagal tų laikų šiitų įstatymus buvo
draudžiama fotografuoti moterų veidus. Tik pats galingiausias ir
įtakingiausias valstybės asmuo galėjo sau leisti pažeisti
įstatymą.
Haremo
damos atrodo gana moderniai, jų laikysena rami, pasitikinti. Moterys
nesigėdi ir nekoketuoja, jos ramiai žvelgia į objektyvą. Galima
daryti prielaidą, kad jų santykiai gana draugiški, nes kai
kuriuose nuotraukose įamžintas sugulovių piknikas.
Nuotraukos
parodo iraniečių monarcho moters idealą – visos sugulovės
apkūnios, tankiais suaugusiais antakiais ir ryškiais ūsiukais.
Matosi, kad jos nebadavo ir nedirbo fizinio darbo. Daugelyje
nuotraukų moterys apsivilkę trumpus pūstus sijonus, panašius į
balerinų. Ši apranga – šacho užgaida, mat 1873 m. jis atvyko į
Sankt-Peterburgą ir kartu su caru Aleksandru II lankėsi baleto
spektaklyje. Anot legendos, šachą taip sužavėjo rusų balerinos,
kad grįžęs namo, visam haremui įsakė vilkėti tokius pat
drabužius. Tiesa, skaras nusirišti sugulovės galėjo tik prieš
objektyvą.
Ketvirtojo Irano šacho haremas
