Jamesas Gillinghamas
(1838-1924) beveik visą gyvenimą praleido Čardo mieste, Somerseto
grafystėje. Iš tėvų jis paveldėjo nedidelį avalynės ir odos
gaminių verslą, kurį pavyko gerokai išplėsti 1862 m., kai
geležinkelio linija sujungė Čardą su Londonu. Greitu laiku
batsiuvys kardinaliai pakeitė savo profesiją - jis tapo biomechaniku ir protezuotoju.
1866 m. į jį kreipėsi vietinis eigulys, kuris neteko rankos iššovus patrankai. Gydytojai ligoniui liepė susitaikyti su esama situacija, o J. Gillinghamas pasiūlė pagaminti „naują ranką“.
Meistras pagamino galūnę
iš odos ir tai virto tikra komercine sėkme. Protezas buvo tvirtas,
lengvas ir, kas svarbiausia, idealiai tiko suluošintam vyrui.
Talentingasis batsiuvys nufotografavo eigulį su naująja ranka ir
nusiuntė nuotraukas geriausiems Londono gydytojams, tarp kurių buvo
ir specialus karalienės chirurgas seras Williamas Fergussonas. Jis
padėjo J. Gillinghamui publikuoti savo darbo nuotraukas
medicininiame žurnale „Lancetas“.
Greitu laiku atsirado
naujas pacientas, kurį Londono gydytojai pripažino beviltišku. Jis
neteko abiejų kojų, tad J. Gillinghamas pagamino naujas. Šis
atvejis vėl buvo aprašytas „Lancete“: „protezai pagaminti tik
išradėjui žinomu būdu. Konstrukcija tvirta, lengva, lanksti,
lengvai nešiojama ir patvari. Jei reikia, protezas gali būti
pagamintas per keturias dienas. Pacientas privalo būti šalia
meistro, nes „odinė koja“ pritaikoma konkrečiam žmogui.
Ligonių būklė skiriasi: vienų strampai trumpi, kitų ilgi; gali
būti atviros žaizdos, infekcijos ir kiti sunkumai, kurie žinomi
tik protezo gamintojui.“
Avalynės meistras
pradėjo gaminti rankų ir kojų protezus naudodamas slaptą
technologiją. Gamybos eigoje galūnė formuota iš odos, vėliau
presuojama ir specialiu būdu kietinama.
1910 m. J. Gillinghamas
jau buvo gražinęs galimybę judėti ir funkcionuoti daugiau nei
15000 pacientų. Prie savo namų jis įrengė studiją, kurioje
fotografuodavo ligonius su protezais, vėliau nuotraukas publikuodavo
medicininiuose leidiniuose. Taip pat buvęs batsiuvys kosultavo
gydytojus apie geriausius amputacijos metodus. Jam mirus, verslą vystė šeima, kol 1960 m. įmonė buvo likviduota.
Jameso Gillinghamo pacientai su jo pagamintais protezais
ši nuotrauka buvo publikuota „Istorijos nuotraukose“ rubrikoje
