Mėnesių
pavadinimai daugelyje didžiųjų Europos kalbų perimti iš senojo
romėnų kalendoriaus. Tačiau ne iš Julijaus kalendoriaus, o iš
dar senesnio.
Taigi, prieš
tai kai Cezaris įvedė Julijaus kalendorių (46 m. pr. Kr.), Roma
gyveno pagal senąjį dešimties mėnesių metų ratą.
Pirmasis
mėnuo jame buvo kovas (lot. Martius), skirtas legendinių Amžinojo
miesto įkūrėjų Romulo ir Remo tėvui - karo dievui Marsui. Visų
kitų romėnų mėnesių eiliškumas buvo skaičiuojamas nuo kovo.
Todėl rugsėjis, verčiant iš lotynų kalbos, yra septintas (lot.
September) mėnuo, spalis – aštuntas (lot. October), lapkritis –
devintas (lot. November), gruodis – dešimtas (lot. December).
Įvedant Julijaus kalendorių senųjų įprastų pavadinimų niekas
nepakeitė, o prieš kovą pridėjo dar du mėnesius, pirmasis iš
kurių tapo naujamečiu, pašvęstu dievui Janui (lot. Ianuarius) -
visko pradžios, raktų bei durų dievui.
Tokių būdu
pirmieji šeši mėnesiai siejosi su senovės dievybių vardais*, o
likę šeši – su skaitmenimis. Tačiau ne visi „skaitmeniniai“
mėnesiai išsaugojo pirminius pavadinimus. Netrukus penktas senojo
kalendoriaus mėnuo (ir septintasis – naujojo) – Quintilis
(liepa) buvo pervadintas Julijaus mėnesiu (lot. Julius) Cezario
gimimo dienos progą, o Sextilis (šeštasis mėnuo, rugpjūtis) –
Oktaviano Augusto garbei (lot. Augustus).
*vasaris –
su etruskų požemio dievybe Februusu (lot. February), balandis –
su meilės ir žydėjimo deivė Afrodite (lot. Aprilis), gegužė –
su derlingumo dievybe Maja (lot. Maius), birželis – su motinystės
ir moteriškumo deive Junona (lot. Junius).
