2015 m. spalio 22 d., ketvirtadienis

Apie romėniškus mėnesių pavadinimus

Mėnesių pavadinimai daugelyje didžiųjų Europos kalbų perimti iš senojo romėnų kalendoriaus. Tačiau ne iš Julijaus kalendoriaus, o iš dar senesnio.
Taigi, prieš tai kai Cezaris įvedė Julijaus kalendorių (46 m. pr. Kr.), Roma gyveno pagal senąjį dešimties mėnesių metų ratą. 

Pirmasis mėnuo jame buvo kovas (lot. Martius), skirtas legendinių Amžinojo miesto įkūrėjų Romulo ir Remo tėvui - karo dievui Marsui. Visų kitų romėnų mėnesių eiliškumas buvo skaičiuojamas nuo kovo. Todėl rugsėjis, verčiant iš lotynų kalbos, yra septintas (lot. September) mėnuo, spalis – aštuntas (lot. October), lapkritis – devintas (lot. November), gruodis – dešimtas (lot. December). Įvedant Julijaus kalendorių senųjų įprastų pavadinimų niekas nepakeitė, o prieš kovą pridėjo dar du mėnesius, pirmasis iš kurių tapo naujamečiu, pašvęstu dievui Janui (lot. Ianuarius) - visko pradžios, raktų bei durų dievui.
Tokių būdu pirmieji šeši mėnesiai siejosi su senovės dievybių vardais*, o likę šeši – su skaitmenimis. Tačiau ne visi „skaitmeniniai“ mėnesiai išsaugojo pirminius pavadinimus. Netrukus penktas senojo kalendoriaus mėnuo (ir septintasis – naujojo) – Quintilis (liepa) buvo pervadintas Julijaus mėnesiu (lot. Julius) Cezario gimimo dienos progą, o Sextilis (šeštasis mėnuo, rugpjūtis) – Oktaviano Augusto garbei (lot. Augustus).

*vasaris – su etruskų požemio dievybe Februusu (lot. February), balandis – su meilės ir žydėjimo deivė Afrodite (lot. Aprilis), gegužė – su derlingumo dievybe Maja (lot. Maius), birželis – su motinystės ir moteriškumo deive Junona (lot. Junius).