2015 m. spalio 8 d., ketvirtadienis

Alba amicorum: XVI a. "draugų knygos"

Alba amicorum, arba vadinamosios „draugų knygos“, buvo itin populiarios XVI a. Europoje. Jas imdavo su savimi į keliones tam, kad užsirašyti įspūdžius ar pasiūlyti tai padaryti seniems bei naujiems draugams. 
Tokiose knygose buvo galima rasti naudingų patarimų, mėgiamų eilių, draugų komentarų vieno ar kito įrašo tema. Taigi, toks savotiškas seniai prabėgusių amžių „socialinis tinklas“.




Tačiau neteisinga būtų manyti, kad Alba amicorum skirtos vien tik pramogai. XVI a. Vakaruose buvo įprasta, kad mokslus baigęs turtingų šeimų palikuonis vykdavo į „šviečiamąją kelionę“ po Europą tam, kad pamatytų užsienio miestus, aplankytų universitetus, išgirstų žymių to meto mokslininkų paskaitas. Tais atvejais studentai visuomet su savimi turėjo draugų knygą, kurioje žymėdavosi pastabas ar susirinkdavo mokytojų palinkėjimas. 




Puošniausios buvo jaunųjų aristokratų draugų knygos. Jose galima buvo pamatyti profesionaliai nupaišytus tėvų bei giminaičių portretus, giminių herbus bei aplankytų kraštų vaizdus. Juk nuotraukų tuomet nebuvo!



Merginų Alba amicorum buvo kur kas kuklesnės, nei vaikinų. Tai galima paaiškinti tuo, kad mergaitės rečiau buvo leidžiamos į mokslus ir, savaime suprantama, rečiau lankydavosi svečiose šalyse.