2015 m. rugsėjo 26 d., šeštadienis

Patarimai imperatoriams veikiančioje kariuomenėje

Senovės romėnai suprato, kad disciplina kariuomenėje dažnai tiesiogiai priklauso nuo karininkų elgesio su savo kariais ir nuo jų rodomo pavyzdžio. Romos laikus siekiančiame dokumentu rinkinyje „Scriptores Historiae Augustae”, kurio autorystė priskiriama keliems skirtingiems autoriams, dalinami patarimai netgi imperatoriams. 

Pasak, „Scriptores Historiae Augustae”, geras imperatorius – griežtos disciplinos kariuomenėje šalininkas, tačiau niekuomet neperlenkiantis lazdos.
Kartu su kariuomene žygyje esantis imperatorius savo kariams turėtų tapti kuklumo pavyzdžiu, valgyti tą patį maistą ir kariškoje buityje naudoti tuos pačius daiktus. (SHA, Adr., 10, 2; Pescen., 11, 1; Sines., De regno, 16).
Nešioti kariškus drabužius ir nesikuklinti vaikščioti pėsčiomis (SHA, Adr., 10. 4-5)
Rodyti asmeninį rūpestį kariais, domėtis jų reikalais ir tikrinti jų amuniciją (SHA. Aurel. 7. 6; Prob. 8. 2)
Rodyti rūpestį sergančiais ir sužeistais kariais (SHA. Adr. 10. 6; Alex. Sev. 47. 2)
Griežtai kontroliuoti karininkus (SHA. Alex. Sev. 15. 5) ir, išryškėjus „nestatutiniam“ karininkų elgesiui eilinių karių atžvilgiu, griežtai juos bausti (SHA. Pescen. 10. 5 – 6; Alex. Sev. 51. 6; 52. 1; Aurel. 7. 5)
Kovoti su prabangos bei komforto apraiškomis kariuomenėje (SHA, Avid. Cass., 5, 3; Pescen, 10, 1; Pescen. 10, 3-4).
Žinoma, toli gražu ne visi imperatoriai elgėsi kaip pridera, bet tokių pasiūlymų būta.