Padoraus elgesio
taisyklės atsirado labai seniai, bet žodis „etiketas“ pradėtas
naudoti Liudviko XIV valdymo laikais.
Žodis yra prancūzų kilmės –
etiquette vadintos kortelės
arba etiketės, kurias karališkųjų puotų metu gaudavo visi
svečiai. Ant šių etikečių būdavo užrašytos elgesio rūmuose
taisyklės.
Sėdėdami
už stalo svečiai privalėjo elgtis padoriai, skubėjimas ir
nevalyvumas keldavo pasipiktinimą. Pagal etiketo taisykles, valgyti
derėjo mažai ir neskubant. Kosulys, žagsulys ir panašūs garsai
turėjo būti užslopinami. Labai nepadoriu elgesiu laikytas garsus
kramtymas arba rijimas.
Būtent
Prancūzijoje susiformavo užstalės etiketo pagrindai, kurie vėliau
išplito po visą Europą ir Rusiją. Prancūzijos karaliaus dvare
nusistovėjo šiais laikais įprastas valgių patiekimo eiliškumas –
užkandžiai, sriuba, pagrindinis patiekalas, desertas.
Prasto etiketo pavyzdys
1732 m. Williamo Hogartho paveikslas „A Midnight Modern Conversation“
Įdomūs
faktai:
Pagrindiniu
stalo įrankiu vietoj peilio tampa šakutė: 1669 m. Liudvikas XIV
saugumo motyvais uždraudė smailiaašmenius peilius. Stalo peiliai
pradėti gaminti platėjančiais į galą ašmenimis ir priminė
savotiškus kastuvėlius – būtent jais valgis dėtas į burną.
XIX a. pradžioje ašmenys vėl susiaurėja, kadangi pagrindinis
vaidmuo atitenka šakutei.
XVI-XVII a. plieniniai stalo įrankiai
Manoma,
kad karalius Henrikas III pirmasis Prancūzijoje panaudojo šakutę
ir tai nutiko restorane „Sidabrinis bokštas“.
