Juodieji husarai

Penktasis husarų pulkas (juodieji husarai, kaukolės husarai, Totenkopfhusaren) buvo suformuotas 1741 metais, Frydricho I Didžiojo valdymo laikotarpiu iš I-ojo ir 3 - iojo husarų pulkų. Baltos ir juodos spalvos dermė uniformoje atkartojo heraldines Prūsijos karalystės spalvas.

Kodėl juodųjų husarų kepurės puošė kaukolė, vadinamoji „mirusi galva“ (vok. Totenkopf), tiksliai nėra žinoma, tačiau ši emblema tapo pačiu geriausių ir narsiausių karių simboliu. Juodųjų husarų devizas buvo „Vincere aut mori!“ - „Pergalė arba mirtis!“. Savo kaukolėmis ant kepurių, juoda apranga ir negailestingumu mūšyje husarai netrukus užsitarnavo baisaus priešo reputaciją.

Baronas Johanas Archengolcas, Septynmečio karo dalyvis ir Fridricho kariuomenės kapitonas, juoduosius husarų aprašė taip: „Juodi jų apdarai ir kaukolė ant kiverio, kapo simbolis, teikė šiai kardu ginkluotai pabaisai niūrumo. Juodieji husarai visada buvo narsiausių prancūzų pulkų siaubas. Sklandė gandai, kad susidūrę su menkiausiu pasipriešinimu husarai tapdavo itin negailestingais, ir šis gandas taip pasklido, kad ištisi priešo pulkai pasileisdavo bėgti kai prieš juos pasirodydavo saujelė juodųjų husarų. Neretai vienas husaras sugebėdavo parsivesti daug belaisvių". 

Pirmąjį Pasaulinį karą juodieji husarai pradėjo Vakarų fronte, tačiau vėliau buvo permesti į rytinį. Tuomet juoda jų uniforma buvo palikta paradams, o karo sąlygomis nešiota kur kas praktiškesnė - pilka. Sukurti kaip elitinis kavalerijos dalinys, vėliau husarai vis dažniau kaunasi kaip pėstininkai. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam, pasibaigia ir jų istorija. Tiesa, juodas jų uniformas ir kaukolę perėmė nacistinė SS. 

Vokiečių feldmaršalas Augustas von Mackensenas (1849 - 1945 m.)

Su Juodųjų husarų uniforma mėgo papozuoti ir kaizeris Vilhelmas II