Penktasis
husarų pulkas (juodieji husarai, kaukolės husarai, Totenkopfhusaren) buvo suformuotas
1741 metais, Frydricho I Didžiojo valdymo laikotarpiu iš I-ojo ir 3
- iojo husarų pulkų. Baltos ir juodos spalvos dermė uniformoje
atkartojo heraldines Prūsijos karalystės spalvas.
Kodėl
juodųjų husarų kepurės puošė kaukolė, vadinamoji „mirusi
galva“ (vok. Totenkopf), tiksliai nėra žinoma, tačiau ši
emblema tapo pačiu geriausių ir narsiausių karių simboliu.
Juodųjų husarų devizas buvo „Vincere aut mori!“ - „Pergalė
arba mirtis!“. Savo kaukolėmis ant kepurių, juoda apranga ir
negailestingumu mūšyje husarai netrukus užsitarnavo baisaus priešo
reputaciją.
Baronas
Johanas Archengolcas, Septynmečio karo dalyvis ir Fridricho
kariuomenės kapitonas, juoduosius husarų aprašė taip: „Juodi jų
apdarai ir kaukolė ant kiverio, kapo simbolis, teikė šiai kardu
ginkluotai pabaisai niūrumo. Juodieji husarai visada buvo narsiausių
prancūzų pulkų siaubas. Sklandė gandai, kad susidūrę su
menkiausiu pasipriešinimu husarai tapdavo itin negailestingais, ir
šis gandas taip pasklido, kad ištisi priešo pulkai pasileisdavo
bėgti kai prieš juos pasirodydavo saujelė juodųjų husarų.
Neretai vienas husaras sugebėdavo parsivesti daug belaisvių".
Pirmąjį
Pasaulinį karą juodieji husarai pradėjo Vakarų fronte, tačiau
vėliau buvo permesti į rytinį. Tuomet juoda jų uniforma buvo
palikta paradams, o karo sąlygomis nešiota kur kas praktiškesnė -
pilka. Sukurti kaip elitinis kavalerijos dalinys, vėliau husarai vis
dažniau kaunasi kaip pėstininkai. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam,
pasibaigia ir jų istorija. Tiesa, juodas jų uniformas ir kaukolę
perėmė nacistinė SS.
Vokiečių feldmaršalas Augustas von Mackensenas (1849 - 1945 m.)
Su Juodųjų husarų uniforma mėgo papozuoti ir kaizeris Vilhelmas II
