1811 m. besnapės kepurės
tapo kasdienės Rusijos jūreivių uniformos dalis. Ši rusiška
naujovė pakeitė ankstesnes furažkas ir greitu laiku daugelio
pasaulio valstybių laivynų jūreiviai ėmė dėvėti besnapes
kepures. Besnapės su juodomis juostomis, ant kurių užrašydavo
laivyno ekipažo ir laivų pavadinimą, atsirado žymiai vėliau.
1872 m. Rusijos
imperatorius Aleksandras II išleido įsaką, kuriuo patvirtinti
užrašai ant besnapės kepurės juostų. Tokias kepures privalėjo
nešioti žemesniųjų rangų jūreiviai. Ant juostos būdavo rašomas
laivo pavadinimas ir vėjuotu oru jūreiviai surišdavo ją po smakru
arba įsikąsdavo galus, kad nepamestų kepurės.
1878 m. imperatorius
suteikė garbę nešioti besnapes kepures su Georgijaus juostomis
tiems žemųjų rangų gvardijos ekipažams, kurie dalyvavo rusų –
turkų kare 1877 – 1878 m. Jūrų kadetų korpuso auklėtiniai
pradėjo nešioti besnapes su juostomis 1894 m.
Laikui bėgant keitėsi
tiek juostų ilgis, tiek užrašų šriftas. Nepakito tik viena –
kiekvienas jūreivis didžiavosi tuo, kad ant juostų užrašytas jo
laivo ar laivyno pavadinimas. Juostos tapo lyg jūreivio vizitinė
kortelė.
Įdomi ir šio laivyno
simbolio atsiradimo istorija. Pagal vieną versiją, kepures su
juostomis pirmieji ėmė nešioti Viduržiemio jūros jūreiviai ir
žvejai. Prieš išplaukdami į jūrą, jie prisirišdavo prie
kepurių juostas, išmargintas motinų ir žmonų išsiuvinėtomis
maldomis, užkeikimais ir palinkėjimais. Pagal prietarą, tai turėjo
apsaugoti jūreivį nuo nelaimės ir padėti sugrįžti gyvam.
Karinio jūrų laivyno istorijoje juodos juostos pirmą kartą
paminėtos 1805 m., kai anglų karininkai, mirus admirolui Nelsonui,
kaip gedulo ženklą pririšo prie savo kepurių juodo krepo
juosteles.
