2015 m. rugsėjo 16 d., trečiadienis

Iš kur atsirado jūreiviškos besnapės kepurės

1811 m. besnapės kepurės tapo kasdienės Rusijos jūreivių uniformos dalis. Ši rusiška naujovė pakeitė ankstesnes furažkas ir greitu laiku daugelio pasaulio valstybių laivynų jūreiviai ėmė dėvėti besnapes kepures. Besnapės su juodomis juostomis, ant kurių užrašydavo laivyno ekipažo ir laivų pavadinimą, atsirado žymiai vėliau.

 
1872 m. Rusijos imperatorius Aleksandras II išleido įsaką, kuriuo patvirtinti užrašai ant besnapės kepurės juostų. Tokias kepures privalėjo nešioti žemesniųjų rangų jūreiviai. Ant juostos būdavo rašomas laivo pavadinimas ir vėjuotu oru jūreiviai surišdavo ją po smakru arba įsikąsdavo galus, kad nepamestų kepurės.



1878 m. imperatorius suteikė garbę nešioti besnapes kepures su Georgijaus juostomis tiems žemųjų rangų gvardijos ekipažams, kurie dalyvavo rusų – turkų kare 1877 – 1878 m. Jūrų kadetų korpuso auklėtiniai pradėjo nešioti besnapes su juostomis 1894 m.



Laikui bėgant keitėsi tiek juostų ilgis, tiek užrašų šriftas. Nepakito tik viena – kiekvienas jūreivis didžiavosi tuo, kad ant juostų užrašytas jo laivo ar laivyno pavadinimas. Juostos tapo lyg jūreivio vizitinė kortelė.



Įdomi ir šio laivyno simbolio atsiradimo istorija. Pagal vieną versiją, kepures su juostomis pirmieji ėmė nešioti Viduržiemio jūros jūreiviai ir žvejai. Prieš išplaukdami į jūrą, jie prisirišdavo prie kepurių juostas, išmargintas motinų ir žmonų išsiuvinėtomis maldomis, užkeikimais ir palinkėjimais. Pagal prietarą, tai turėjo apsaugoti jūreivį nuo nelaimės ir padėti sugrįžti gyvam. Karinio jūrų laivyno istorijoje juodos juostos pirmą kartą paminėtos 1805 m., kai anglų karininkai, mirus admirolui Nelsonui, kaip gedulo ženklą pririšo prie savo kepurių juodo krepo juosteles.