Garota (isp. garrote, dar
garrote – užveržimas; bausti) – ispaniškas mirties bausmės
būdas per pasmaugimą. Iš pradžių garotos instrumentas buvo kilpa
su lazda, kurios pagalba budelis pasmaugdavo auką. Tačiau po kurio
laiko išrastas metalinis susiveržiantis įtaisas.
Prieš bausmę
nuteistasis būdavo pririšamas prie stulpo, o jam ant galvos
užmaunamas maišas. Po egzekucijos maišas būdavo nuimamas, kad
žiūrovai galėtų įsitikinti nelaimingojo mirtimi.
Tuo tarpu garota
buvo „tobulinama“ toliau. Katalonijoje smaugiamai aukai į
sprandą įsisiurbdavo smailus metalinis strypas, kurio paskirtis
buvo sutrupinti kaklo slankstelius ir taip greičiau pabaigti jos
kančias.
1828 metais karalius Ferdinandas VII
panaikino bausmę pakariant ir garota tampa vieninteliu egezekucijos
įtaisu.
Buvo skiriami du garotos būdais. Kilmingiems
asmenims į bausmės vietą buvo leidžiama atvykti raitomis ant
žirgo ir patiems rankos mostu duoti signalą savo egzekucijai.
Nekilmingi į garotos vietą atvykdavo pėsčiomis ar ant asilo, į
jų pageidavimus niekas neatsižvelgdavo.
Konkistadorams
užkariavus Ameriką garota paplito ir ispanų kolonijose. Būtent
garotos pagalba buvo nužudytas ir paskutinis inkų valdovas
Ataualpa.
Paskutinė tokio tipo mirties bausmė Ispanijoje atlikta 1974 m.
Iliustracijos:
Garota Filipinuose, 1901 m.
