2015 m. rugsėjo 4 d., penktadienis

Garota: mirtis pasmaugiant

Garota (isp. garrote, dar garrote – užveržimas; bausti) – ispaniškas mirties bausmės būdas per pasmaugimą. Iš pradžių garotos instrumentas buvo kilpa su lazda, kurios pagalba budelis pasmaugdavo auką. Tačiau po kurio laiko išrastas metalinis susiveržiantis įtaisas. 

Prieš bausmę nuteistasis būdavo pririšamas prie stulpo, o jam ant galvos užmaunamas maišas. Po egzekucijos maišas būdavo nuimamas, kad žiūrovai galėtų įsitikinti nelaimingojo mirtimi.

Tuo tarpu garota buvo „tobulinama“ toliau. Katalonijoje smaugiamai aukai į sprandą įsisiurbdavo smailus metalinis strypas, kurio paskirtis buvo sutrupinti kaklo slankstelius ir taip greičiau pabaigti jos kančias.

1828 metais karalius Ferdinandas VII panaikino bausmę pakariant ir garota tampa vieninteliu egezekucijos įtaisu.

Buvo skiriami du garotos būdais. Kilmingiems asmenims į bausmės vietą buvo leidžiama atvykti raitomis ant žirgo ir patiems rankos mostu duoti signalą savo egzekucijai. Nekilmingi į garotos vietą atvykdavo pėsčiomis ar ant asilo, į jų pageidavimus niekas neatsižvelgdavo.
Konkistadorams užkariavus Ameriką garota paplito ir ispanų kolonijose. Būtent garotos pagalba buvo nužudytas ir paskutinis inkų valdovas Ataualpa.

Paskutinė tokio tipo mirties bausmė Ispanijoje atlikta 1974 m. 




Iliustracijos:
Garota Filipinuose, 1901 m.