Pagal seną
Flandrijos tradiciją riterių turnyrų nugalėtojai (turnyro
karaliai) privalėjo savo sąskaita vaišinti daugybę turnyrų
svečių, kas neretai skaudžiai kirsdavo per jų kišenę. Todėl
būdavo, kad kai kurie neturtingesni miesto turnyrų nugalėtojai
„karaliaus“ titulo tiesiog atsisakydavo.
Miestų
valdžia nusprendė jiems padėti, tad 1429 m. Lilio mieste įvestas
visuotinis druskos mokestis, pinigai už kurį buvo tuoj pat išleisti
miesto turnyro organizavimui. Mokestis vis didėjo 1436, 1444 ir 1459
metais, be to, atsirado nauji (už sūdytą žuvį ir galvijus).
Vengdami
mokesčių daugelis šeimų išsikėlė iš miesto, o turnyrų
karaliai atsisakydavo padengti išlaidas iš savo kišenės. 1464 m.
turnyro nugalėtojas Žanas Otendalis pasirinko veikiau sėsti į
kalėjimą nei mokėti. Kitas riteris, Bodvinas de Krua, pasislėpė
pranciškonų vienuolyne, tačiau buvo aptiktas ir suimtas.
Lilio
turnyrai virto farsu, 1500 - aisiais jų rengimas buvo sustabdytas
penkiolikai metų, o 1553 m. - ir visiškai uždrausti.
