2015 m. rugsėjo 29 d., antradienis

Flandrijos krizė ir miestų turnyrų draudimas

Pagal seną Flandrijos tradiciją riterių turnyrų nugalėtojai (turnyro karaliai) privalėjo savo sąskaita vaišinti daugybę turnyrų svečių, kas neretai skaudžiai kirsdavo per jų kišenę. Todėl būdavo, kad kai kurie neturtingesni miesto turnyrų nugalėtojai „karaliaus“ titulo tiesiog atsisakydavo.

Miestų valdžia nusprendė jiems padėti, tad 1429 m. Lilio mieste įvestas visuotinis druskos mokestis, pinigai už kurį buvo tuoj pat išleisti miesto turnyro organizavimui. Mokestis vis didėjo 1436, 1444 ir 1459 metais, be to, atsirado nauji (už sūdytą žuvį ir galvijus).

Vengdami mokesčių daugelis šeimų išsikėlė iš miesto, o turnyrų karaliai atsisakydavo padengti išlaidas iš savo kišenės. 1464 m. turnyro nugalėtojas Žanas Otendalis pasirinko veikiau sėsti į kalėjimą nei mokėti. Kitas riteris, Bodvinas de Krua, pasislėpė pranciškonų vienuolyne, tačiau buvo aptiktas ir suimtas.

Lilio turnyrai virto farsu, 1500 - aisiais jų rengimas buvo sustabdytas penkiolikai metų, o 1553 m. - ir visiškai uždrausti.