2015 m. rugpjūčio 31 d., pirmadienis

Paryžiaus katakombos - 6 milijonai mirusiųjų per 74 metus

1777 m. Paryžiaus valdžiai teko spręsti didelę problemą – kur dėti mirusių miestiečių palaikus. Visos miesto kapinės buvo tokios perpildytos, kad vietomis dirvos aukštis siekė 3-6 metrus. Nenuostabu: juk kapinės įrengtos dar viduramžiais ir amžinojo poilsio jose atgulė nesuskaičiuojama daugybė žmoni.
Labai dažnai mieste kildavo infekcijų protrūkis, nes dirvožemyje knibždėte knibždėjo įvairios bakterijos ir grybeliai. Ypač kentėjo Halės kvartalas, kuris tiesiogine prasme skendo yrančių kūnų tvaiko debesyje. Viskas buvo taip užteršta, kad pienas sugiždavo, o vynas prarūgdavo akimirksniu. Didžiausiose to meto Šventųjų Nekaltųjų kapinėse dirvos lygis pasiekė 2.5 metro, o 1780 m. neatlaikiusi milžiniško kiekio palaikų nugriuvo kapinių siena. Vietovė aplink kapines buvo užkrėsta, palaikai „nušliaužė“ į aplinkinių namų gyventojų rūsius.
 
Valdžiai teko imtis skubių priemonių. Parlamentas uždraudė laidoti mirusius miesto ribose, o perpildytos kapinės pradėtos valyti. Palaikus pernešė į osuarijus, įrengtus 350 požeminių akmens skaldyklų, sujungtų tuneliais.
 
Per 74 metus, nuo 1786 iki 1860 m., į Paryžiaus katakombas perkelti šešių milijonų mirusiųjų kaulai. 

Darbininkai Paryžiaus katakombose, fotogr. Felix Nadar, 1860 m.