Kiek
grubokas posakis „lįsti į šikną“ reiškia pataikavimą bei
norą kažkam įsiteikti tikintis naudos bei palankumo sau
pačiam. Ši metaforiška frazė žinoma visoje Europoje ir
kai kada vaizduota tiesiogiai.
Štai,
pavyzdžiui, flamandų tapytojas Pieteris Brueghelis Jaunesnysis
(1564 – 1638 m.) posakį ir patį pataikavimą įamžino
šitaip:
Užrašas
aplink skelbia: „Kadangi mano rankinėje daug pinigų, esu visuomet
apsuptas pataikautojų, 1592 m.“.
O iš kur
kilo pati metafora? Kaip žinia, „šikna“ visuomet laikyta ne
pačia reprezentatyviausia žmogaus kūno dalimi (simboliškai -
„nešvari“ vieta), todėl „lendantieji į šikną“ - tai
žmonės, kurie dėl troškimo įsiteikti stipresniam, įtakingesniam
ir turtingesniam dažnai linkę aukoti savo garbę ir orumą,
„maudytis kito srutose“, kelti į padanges pačias niekingiausias
jo puses.
