2015 m. rugpjūčio 20 d., ketvirtadienis

Kroačių tatuiruotės - ginklas prieš islamizaciją

Bosnijoje ir Hercegovinoje, kroatų gyvenamose vietovėse, ir po šiai dienai galima pamatyti pagyvenusių moterų, kurių rankas, plaštakas ir pečius puošia senovinio ornamento liekanos. 

Nepaisant retų išimčių, paprotys darytis panašias tatuiruotes buvo būdingas tik vietos katalikams, nors jo kilmė, kaip yra manoma, siekia tolimus pagonybės laikus. Šios tradicinės vietos gyventojų tatuiruotės suvaidino didelį vaidmenį ir turkų okupacijos laikais.


Vis labiau augant osmaniškos islamizacijos pavojui, visame regione kroatės tatuiruodavosi ornamentus su įvairiausiais kryžiais. Tai buvo bandymas išvengti prievartinio ištekinimo už musulmonų bei savo tikėjimo pakeitimo. Užkariautojai nenoriai imdavo į žmonas „netikėlių simboliais“ ženklintas moteris, o jeigu taip ir nutikdavo, tatuiruotės visuomet primindavo krikščionišką šių moterų praeitį. Įdomu tai, kad tatuiruojami buvo ir vaikai norint juos apsaugoti nuo pagrobimo ir pavertimo nuolankiais turkų tarnais. Vaikų rankos paprastai ženklintos tikraisiais kroatiškais jų vardais ar inicialais. Tokiu būdu kroatų tatuiruotės tapo katalikų kultūros simboliu Bosnijoje bei priemone pademonstruoti savo sąsajas su gimtąja kultūra. 


Osmanai taip ir nesugebėjo išguiti šio seno papročio, tačiau už juos tai padarė komunistinės Jugoslavijos valdžia! Į moteris su tatuiruotėmis ant rankų pradėta žvelgti kaip į religines fanatikes, asocialias ir idėjiškai pavojingas personas, potencialias nusikaltėles ir pan. Jos buvo atleidžiamos iš darbo, viešai smerkiamos ir netgi kalinamos. Spaudimas buvo toks stiprus, kad XX a. viduryje kroačių tatuiruočių tradicija praktiškai visiškai išnyko. 

 
Visų moterų tatuiruotės buvo gana panašios ir iš esmės savyje apjungė vienaip ar kitaip pasikartojančius tuos pačius elementus. Žemiau riešo tatuiruota laikantis tam tikrų nustatytų paprotinių taisyklių, o aukščiau riešo – pagal pageidavimus. 

 
Iš pradžių paprastai tatuiruotas kryžius, paskiau taškeliai, pusapvalės ir tiesiog linijos aplink jį. Dažnai sutinkami augaliniai bei soliariniai motyvai, kas leidžia kelti prielaidą apie pagonišką šio papročio kilmę. Tatuiruojama papratai būdavo per Didžiąją priešvelykinę savaitę arba Pavasario lygiadienio metu. Teigiama, kad kroačių tatuiruotės ženklino mergaitės tapsmą moterimi, tad daromos jos buvo tik sulaukus tam tikro amžiaus. 


 
Įdomu tai, kad kroatams – vyrams panašios tatuiruotės visiškai nebūdingos, o jei ir pasitaikydavo, tai buvo didelė išimtis. Tarp kitų Balkanų slavų tautų šis paprotys taip pat nežinomas, nekalbant jau apie toliau nuo Balkanų gyvenančias slavų kiltis.

Mūsų dienomis kai kurios jaunos, patriotiškai nusiteikusios kroatės stengiasi atgaivinti beveik išnykusią pramočių tradiciją!


Parengė "Istorijos įdomybės"