Bosnijoje ir
Hercegovinoje, kroatų gyvenamose vietovėse, ir po šiai dienai
galima pamatyti pagyvenusių moterų, kurių rankas, plaštakas ir
pečius puošia senovinio ornamento liekanos.
Nepaisant retų
išimčių, paprotys darytis panašias tatuiruotes buvo būdingas tik
vietos katalikams, nors jo kilmė, kaip yra manoma, siekia tolimus
pagonybės laikus. Šios tradicinės vietos gyventojų tatuiruotės
suvaidino didelį vaidmenį ir turkų okupacijos laikais.
Vis
labiau augant osmaniškos islamizacijos pavojui, visame regione
kroatės tatuiruodavosi ornamentus su įvairiausiais kryžiais. Tai
buvo bandymas išvengti prievartinio ištekinimo už musulmonų bei
savo tikėjimo pakeitimo. Užkariautojai nenoriai imdavo į žmonas
„netikėlių simboliais“ ženklintas moteris, o jeigu taip ir
nutikdavo, tatuiruotės visuomet primindavo krikščionišką šių
moterų praeitį. Įdomu tai, kad tatuiruojami buvo ir vaikai norint
juos apsaugoti nuo pagrobimo ir pavertimo nuolankiais turkų
tarnais. Vaikų rankos paprastai ženklintos tikraisiais kroatiškais
jų vardais ar inicialais. Tokiu būdu kroatų tatuiruotės
tapo katalikų kultūros simboliu Bosnijoje bei
priemone pademonstruoti savo sąsajas su gimtąja kultūra.
Osmanai taip ir
nesugebėjo išguiti šio seno papročio,
tačiau už juos tai padarė komunistinės
Jugoslavijos valdžia! Į moteris su tatuiruotėmis
ant rankų pradėta žvelgti kaip į religines fanatikes, asocialias
ir idėjiškai pavojingas personas, potencialias nusikaltėles ir
pan. Jos buvo atleidžiamos iš darbo, viešai smerkiamos ir netgi
kalinamos. Spaudimas buvo toks stiprus, kad XX a. viduryje kroačių
tatuiruočių tradicija praktiškai visiškai išnyko.
Visų
moterų tatuiruotės buvo gana panašios ir iš esmės savyje apjungė
vienaip ar kitaip pasikartojančius tuos pačius elementus. Žemiau
riešo tatuiruota laikantis tam tikrų nustatytų paprotinių
taisyklių, o aukščiau riešo – pagal pageidavimus.
Iš
pradžių paprastai tatuiruotas kryžius, paskiau taškeliai,
pusapvalės ir tiesiog linijos aplink jį. Dažnai sutinkami
augaliniai bei soliariniai motyvai, kas leidžia kelti prielaidą
apie pagonišką šio papročio kilmę. Tatuiruojama papratai būdavo
per Didžiąją priešvelykinę savaitę arba Pavasario lygiadienio
metu. Teigiama, kad kroačių tatuiruotės ženklino mergaitės
tapsmą moterimi, tad daromos jos buvo tik sulaukus tam tikro
amžiaus.
Įdomu tai,
kad kroatams – vyrams panašios tatuiruotės visiškai nebūdingos,
o jei ir pasitaikydavo, tai buvo didelė išimtis. Tarp kitų Balkanų slavų tautų šis paprotys taip pat nežinomas, nekalbant jau apie toliau nuo Balkanų gyvenančias slavų kiltis.
Mūsų dienomis kai kurios jaunos, patriotiškai nusiteikusios kroatės stengiasi atgaivinti beveik išnykusią pramočių tradiciją!
Parengė "Istorijos įdomybės"
