46 m. pr. Kr. romėnai
džiūgavo, nes Julijus Cezaris laimėjo keturis karus iš eilės.
Galija ir Egiptas buvo sumušti, Ponto karalystė ir Numidija taip
pat pripažino Romos galybę. Ta proga cezaris organizavo grandiozinę
šventę visoje Romos imperijoje ir pirmą kartą istorijoje
nuspręsta surengti naumachiją.
Naumachija [gr. ναυμαχία,
lot. naumachia — jūrų kautynės], reginys, vaizduojantis laivų
kautynes senovės Romos amfiteatre, ežere arba specialiai įrengtame
tvenkinyje. Kalbant paprastai – tai jūrų mūšio inscenizacija.
Pažymint keturgubą
Julijaus Cezario triumfą netoli Tibro upės iškastas
milžiniškas dirbtinis ežeras, kuris talpino 16 galerų su 4000
irkluotojų ir 2000 gladiatorių. Reikia pažymėti, kad visi jie
buvo karo belaisviai.
2 m. pr. Kr. Oktavianas
Augustas surengė dar didesnio masto naumachiją. Dešiniajame Tibro
upės krante iškastas baseinas, kuriame įvyko Salamino mūšio
inscenizacija (šiame mūšyje graikai sutriuškino persų laivyną).
Baseine susikovė 24 galeros su irkluotojais ir 3000 gladiatorių.
Matyt, pati didingiausia
naumachija buvo suorganizuota valdant imperatoriui Klaudijui 52 m. po
Kr. Šventė skirta drenažo tunelių statybos pabaigai, o renginio
mastas toks didelis, kad jūrų mūšio inscenizacija vyko Fučino
ežere netoli Romos. Į vandenį nuleista 50 karo laivų su 20000
ekipažo narių.
Gladiatorių ir
irkluotojų vaidmenis atliko myriop nuteisti nusikaltėliai,
imperatorius Klaudijus įsakė išlaisvinti iš kalėjimų visus
kalinius galinčius nešioti ginklą. Romėnų istorikas Gajus
Svetonijus Trankvilas savo veikale „Cezarių gyvenimas“ rašė,
kad jie sveikino imperatorių žodžiais „morituri te salutant“
(„tie, kas ruošiasi mirti, sveikina tave“). Pasibaigus mūšiui,
likę gyvi nusikaltėliai buvo paleisti į laisvę.
Žlugus Romos imperijai
naumachijas dar organizavo Prancūzijos karalius Henrikas II Ruane
(1550 m.) ir Napoleonas Bonapartas Milane (1807 m.).
Antikinė naumachija
