2015 m. rugpjūčio 17 d., pirmadienis

Kas yra naumachija?

46 m. pr. Kr. romėnai džiūgavo, nes Julijus Cezaris laimėjo keturis karus iš eilės. Galija ir Egiptas buvo sumušti, Ponto karalystė ir Numidija taip pat pripažino Romos galybę. Ta proga cezaris organizavo grandiozinę šventę visoje Romos imperijoje ir pirmą kartą istorijoje nuspręsta surengti naumachiją. 


Naumachija [gr. ναυμαχία, lot. naumachia — jūrų kautynės], reginys, vaizduojantis laivų kautynes senovės Romos amfiteatre, ežere arba specialiai įrengtame tvenkinyje. Kalbant paprastai – tai jūrų mūšio inscenizacija.
Pažymint keturgubą Julijaus Cezario triumfą netoli Tibro upės iškastas milžiniškas dirbtinis ežeras, kuris talpino 16 galerų su 4000 irkluotojų ir 2000 gladiatorių. Reikia pažymėti, kad visi jie buvo karo belaisviai.
2 m. pr. Kr. Oktavianas Augustas surengė dar didesnio masto naumachiją. Dešiniajame Tibro upės krante iškastas baseinas, kuriame įvyko Salamino mūšio inscenizacija (šiame mūšyje graikai sutriuškino persų laivyną). Baseine susikovė 24 galeros su irkluotojais ir 3000 gladiatorių.
Matyt, pati didingiausia naumachija buvo suorganizuota valdant imperatoriui Klaudijui 52 m. po Kr. Šventė skirta drenažo tunelių statybos pabaigai, o renginio mastas toks didelis, kad jūrų mūšio inscenizacija vyko Fučino ežere netoli Romos. Į vandenį nuleista 50 karo laivų su 20000 ekipažo narių.
Gladiatorių ir irkluotojų vaidmenis atliko myriop nuteisti nusikaltėliai, imperatorius Klaudijus įsakė išlaisvinti iš kalėjimų visus kalinius galinčius nešioti ginklą. Romėnų istorikas Gajus Svetonijus Trankvilas savo veikale „Cezarių gyvenimas“ rašė, kad jie sveikino imperatorių žodžiais „morituri te salutant“ („tie, kas ruošiasi mirti, sveikina tave“). Pasibaigus mūšiui, likę gyvi nusikaltėliai buvo paleisti į laisvę.
Žlugus Romos imperijai naumachijas dar organizavo Prancūzijos karalius Henrikas II Ruane (1550 m.) ir Napoleonas Bonapartas Milane (1807 m.).

Antikinė naumachija