Popiežiais
ne visuomet buvo išrenkami patys įtakingiausi kandidatai. Ir tai
puikiai liudija Jacqueso
Fournier (apie 1280 – 1342 m.),
popiežiaus Benedikto XII-ojo, istorija. Šis kardinolu tapęs
paprasto malūnininko sūnus buvo išrinktas popiežiumi, galima
sakyti, dėl pernelyg didelio balsuojančių kolegų atsargumo.
Mirus
popiežiui Jonui XXII, kardinolai suvažiavo rinkti naujo pontifiko. Ir tradiciškai pirmajame rate kiekvienas balsuodavo už mažiausiai
perspektyvų kandidatą, tikėdamasis sužinoti kaip balsavo kiti,
kokie tikrieji lyderiai ir remiantis tuo pasirinkti tolimesnę
strategiją. Toks atsargumas lėmė, kad 1334 metais visi nubalsavo už
Jacquesa Fournier - patį nereikšmingiausią kandidatą. Tad neliko nieko kito kaip paskelbti jį popiežiumi.
