„Geležinės
uždangos“ laikais, kai Europa buvo padalinta į du konkuruojančius
politinius bei karinius blokus, buvusią Čekoslovakiją nuo Vakarų
Vokietijos skyrė akylai saugoma kelių eilių spygliuotų vielų
siena.
Dirbtinių
užtvarų jau seniai nebėra. Žmonės gali laisvai keliauti iš
vienos šalies į kitą, tačiau to nepasakysi apie elnius.
Pasienyje
gyvenančių elnių migracijas tyrę čekų
mokslininkai išsiaiškino, kad kadaise žmonių pastatyta siena iki
šiol įtakoja gyvūnų elgseną. Čekijos elniai beveik niekada
nežengia į Vokietija, o „vokiški“ elniai - į Čekiją. Šį
fenomeną mokslininkai aiškina tuo, kad per ilgus dešimtmečius
elnių populiacijoje susiformavo „įprotis“ vengti buvusio
elektrifikuoto sienos ruožo. Elniai keliauja palei sieną, bet tik
itin retais atvejais ryžtasi ją kirsti. Beje, kadangi vidutinė
elnio gyvenimo trukmė yra apie 15 metų, niekas iš dabar gyvenančių
elnių „geležinės uždangos“ niekuomet neregėjęs, ir, savaime
suprantama, prisiminti negali.
Išvada:
jaunikliai nuolat perimdavo vyresniųjų įpročius ir perduodavo
savo palikuonims.
Iliustracija:
Čekijos Sumavos parke rekonstruotas buvusios sienos tarp Čekoslovakijos ir VFR ruožas.
