„Berniukai mušimui“

„Berniukai mušimui“ - pareigybė, kuri egzistavo Anglijos karališkajame dvare XV – XVI amžiuose. Paprastai šias pareigas ėjo kilmingos šeimos atžala, nuo vaikystės augusi ir auklėjama kartu su princu. Jei princas blogai elgdavosi, bausdavo ne jį, o „berniuką mušimui“.

Skamba keistai, bet ši praktika turėjo teorinį pagrindą. Kadangi karalius yra Dievo vietininkas žemėje, tai tik Dievas ir gali jį nubausti. Savo ruožtu, valdovo – Dievo vietininko sūnų bausti gali tik karalius, o ne prasčiokai pavaldiniai. Kadangi karalius retai būdavo šalia, o princo auklėtojams reikėjo palaikyti discipliną ir mokymo procesą, teko sugalvoti kompromisinį variantą - „berniuką mušimui“. Manyta, kad princas, matydamas kenčiantį draugą, susimąstys ir nustos blogai elgtis. 

Iliustracija vaizduojanti „berniuką mušimui“ ir princą, 

Marko Tveno romanas „Princas ir elgeta“, 1882 m.