Ar žinote, kad kraujas
arterijomis teka iš širdies, plaučiuose prisotinamas deguonies ir
išnešiojamas po kūno audinius? Senovės graikai to tikrai
nežinojo, todėl šias kraujagysles ir pavadino arterijomis (iš gr.
ἀρτηρία - „oro vamzdis“).
Senovės graikų
gydytojas Praksagoras manė, kad arterijomis iš plaučių teka
pneuma arba „oras, kvėpavimas, dvasia“. Jo aiškinimai rėmėsi
ne fantazija, bet tyrimais: gydytojas studijavo anatomiją
skrosdamas lavonus, o jų arterijos paprastai būdavo tuščios. Anot
Praksagoro, kraujas gaminasi iš suvirškinto maisto ir venomis iš
kepenų išnešiojamas po visą organizmą.
Praksagoro teorija ilgą
laiką buvo nepaneigiama. Vėlesnių amžių medikai vis papildydavo
ir patikslindavo kraujo ir pneumos sąvokas bei funkcijas, bet esmė
nesikeitė. Tik XVII a. anglų medikas ir fiziologas Viljamas
Harvėjus įrodė, kad kraujotakos sistema yra uždara, t.y. kraujas
teka iš širdies ir grįžta į ją, o arterijas su venomis jungia
kapiliarai.
